Pirmasis susitikimas su naujais didžiausios Rusijoje nepriklausomos radijo naujienų tarnybos vadovais jau savaime tapo naujiena: dabar, pasak „Rusiškos naujienų tarnybos“ vadovų, 50 proc. naujienų apie Rusiją turi būti „pozityvios“.
Be to, pasak „Rusiškos naujienų tarnybos“ žurnalistų, naujoji Kremliui lojali vadovybė uždraudė minėti eteryje opozicijos lyderius, o JAV liepė vaizduoti kaip priešą, rašo JAV dienraštis „The New York Times“ (www.nytimes.com).
O ką laikyti pozityviomis naujienomis?
„Kai mes, pavyzdžiui, kalbame apie mirtį, prievartą ar skurdą, tai nėra pozityvu, - dienraščiui pasakojo vienas radijo stoties redaktorius, panorėjęs likti nežinomas. – Jei akcijų rinka auga, tada tai pozityvu. Oras taip pat gali būti pozityvus“.
Pasak „The New York Times“, temstančiame Rusijos žiniasklaidos peizaže radijo naujienos lig šiol buvo viena iš nedaugelio šviesių sričių. Dabar, kai „Rusiškoje naujienų tarnyboje“ įsigaliojo „50 proc. pozityvių naujienų“ taisyklė, Kremliaus nekontroliuojamų naujienų kanalų ir leidinių liko dar mažiau. Didelė dalis Rusijos žiniasklaidos arba valdoma tiesiogiai, arba per „Gazprom“, kuriai priklauso daugelio žiniasklaidos priemonių akcijos.
Trys nacionaliniai TV kanalai jau priklauso valstybei, nors nedideliais tiražais leidžiami laikraščiai yra iš esmės nepriklausomi. Tačiau spaudimas vis didėja: dienraštis rašo, kad vien tik balandžio mėnesį vienas iš prezidentui V. Putinui lojalių bankų sustiprino vieno nepriklausomo TV kanalo kontrolę, šalies parlamentas įstatymu uždraudė „politinį ekstremizmą“, o prokuratūra pradėjo persekioti skelbiančius kritinius pasisakymus internete.
Be to, parlamentas nagrinėja galimybę sustiprinti valstybinę interneto naujienų portalų kontrolę. Internetu pasiekiamų naujienų svarba didėja, nes šalis tampa turtingesnė ir ir didėja kompiuterius turinčių viduriniosios klasės atstovų skaičius.
Prieš nepriklausomą žiniasklaidą nukreipta kampanija iš visko sprendžiant siekiama „užveržti varžtus“ prieš rudenį įvyksiančius parlamento rinkimus, kuriuos kruopščiai kontroliuoja Kremlius, rašo dienraštis. Žiniasklaidos padėtį Rusijoje tiriantys stebėtojai teigia, kad cenzūra šalyje dabar pati nuožmiausia nuo Sovietų sąjungos žlugimo laikų.
„Tai ne SSRS, kur kiekvienas leidinys ar visas eteris buvo iš anksto cenzūruojamas, - interviu „The New York Times“ sakė Maskvos Carnegie centro darbuotoja Maša Lipman. – Dabar naudojama kitokia taktika: masinės informacijos priemonės pereina valstybės kontrolėn, redaktoriams siūloma nušviesti įvykius Rusijoje optimistiškiau arba jie keičiami Putino šalininkais“.
Naujas cenzūros taisykles įvedančių nutarimų formuluotės dažniausiai būna labai aptakios, jos neva gina visuomenės interesus. Antai praėjusių metų pabaigoje Rusijos generalinis prokuroras ir vidaus reikalų ministras kreipėsi į šalies parlamentą prašydami parengti įstatymo projektą, uždraudžiantį platinti internete „ekstremistinio“ pobūdžio informaciją. Pasak kritikų, ši formuluotė turėtų būti suprantama kaip informacijos apie Putino priešininkus uždraudimas.
Naujienų laidos valstybiniuose Rusijos TV kanaluose vien tik mandagiai pasakoja apie oficialius renginius. Valstybiniai kanalai praktiškai ignoravo neseniai surengtų opozicijos mitingų Maskvoje ir Sankt Peterburge išvaikymą, pastebi dienraštis.
TV kanalai „Rusija“ ir „Pirmasis kanalas“ priklauso valstybei, o NTV dar 2001 m. buvo atimtas iš vieno Kremliaus kritiko ir dabar priklauso „Gazprom“. Praėjusią savaitę vienas su V. Putinu siejamas Sankt Peterburgo bankas padidino savąją „Ren-TV“ akcijų dalį. Šis TV kanalas iki šiol rodydavo kritinius reportažus, bet kažin ar taip bus ir toliau, rašo „The New York Times“.
Pasak buvusio „Rusiškos naujienų tarnybos“ vadovo Michailo Baklanovo, ji dabar priklauso Kremliui lojalioms bendrovėms, tarp jų „Lukoil“, nors konkretūs vadovavimo tarnybai mechanizmai neafišuojami. Naujieji vadovai anksčiau nebuvo susiję su redakcine veikla.
Ši tarnyba ruošia naujienas muzikinei radijo stočiai „Rusų radijas“ („Russkoje Radio“), kuri, „TNS Gallup“ duomenimis, turi 7 milijonus klausytojų.
Prieš dvi savaites akcininkai pareikalavo atleisti buvusį naujienų tarnybos vadovą ir paskyrė du naujus valdytojus. Vienas iš jų, valstybinio „Pirmojo kanalo“ programų vaikams direktorius Aleksandras Školnikas, paskelbė 50 proc. pozityvių naujienų taisyklę. Ji turinti galioti nepriklausomai nuo to, kiek kataklizmų beužgriūtų Rusiją vieną ar kitą dieną, dienraščiui sakė vienas tarnybos darbuotojų susirinkime dalyvavęs redaktorius. O jei iškyla abejonių, prie kokių – pozityvių ar nelabai – naujienų priskirti vieną ar kitą įvykį, žurnalistai privalo „atsiklausti naujosios vadovybės“.
Praėjusį ketvirtadienį žinių laidoje radijo stotis pranešė apie 75-ąsias Maskvos metro atidarymo metines, o laidos pabaigoje papasakojo apie tai, kad naujuose Rusijos geležinkelio vagonuose kupė bus nebe keturių, o šešių vietų.
Tuo tarpu klausytojai jau pradėjo reikšti nepasitenkinimą „pozityvių naujienų“ politika. „Noriu gaivaus rytinio, o ne migdančio eterio! – skundėsi radijo stoties svetainėje Sergejumi iš Vladivostoko prisistatęs klausytojas. – Gal jau užtenka tyčiotis iš “Rusiškos naujienų tarnybos” klausytojų? Mūsų ir taip liko mažai! Šalin neintelektualias eterio nuobodybes!“
