Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje studijas baigusių studentų niekas nepriima dirbti – tai patirties trūkumas. Vien tik teorinės žinios, gautos aukštojoje mokykloje, nė kiek netenkina darbdavių. Pamatę, kad tavo CV skiltis „darbo patirtis“ yra tuščia, jie palinki gero kelio ir užtrenkia prieš nosį duris. Tokį savo elgesį darbdaviai dažnai pateisina tuo, kad negali mokėti pinigų tik teorines žinias turinčiam ir praktikoje nemokančiam jų pritaikyti „žaliam“ studentui. Darbdaviams reikia specialistų.
Pasakysite, jog darbdavių reikalavimai – gryna nesąmonė, nes kaipgi galima įgyti patirties niekur nedirbus. Didelė dalis taip manančių studentų, turėdami bakalauro ar magistranto diplomą, eina dirbti į parduotuves ar kavines. Paskutiniaisiais metais ypač daug studentų, netekę vilties, išvažiavo į užsienį.
Šią vasarą man puikiai pavyko paneigti šį stereotipą. Nusprendžiau savo vasaros neparduoti ir nedirbti nei kavinėje, nei parduotuvėje, o atostogų laiką praleisti kuo tikslingiau. Studijuoju lietuvių filologiją, tačiau žinau, kad ateityje norėčiau dirbti rinkodaros srityje, tad pabandžiau susirasti su ta sritimi susijusį darbą. Kaip ir reikėjo tikėtis, darbo už atlyginimą man nepasiūlė niekas, tačiau mielai sutiko priimti kaip praktikantę. Visą vasarą daug dirbau, atostogavau tik kokias 12 dienų ir negavau nė cento.
Tai papasakojus iš daugelio galiu išgirsti, kad darbdaviai mane tiesiog išnaudojo. Tačiau aš pati žinau, kad yra priešingai. Vietoj pinigų sukaupiau labai daug žinių, pamačiau, kaip dirba srities profesionalai ir kokia darbo virtuvė manęs laukia ateityje. Taip pat šis darbas buvo oficialus, nes universitetas sutiko padėti ir sudaryti trišalę sutartį. Gavau ne tik patirties, įrašą į CV, bet taip pat susipažinau su žmonėmis, galinčiais man padėti ateityje susirasti darbą.
Manau, kad studentai, kurie vasarą ar laisvą nuo studijų laiką išeikvoja dirbdami ne specialybinį darbą, daro didelę klaidą. Darbas studentui ne tik teikia mažai išliekamosios vertės, bet dar dažnai ir mokslams trukdo. Negaliu teisti tų, kurie dirba, nes tėvai nebeduoda pinigų pragyvenimui. Tačiau yra daug studentų, kurie dirba tam, kad galėtų nusipirkti gražesnę rankinę, išgerti alaus bokalą ar pašėlti diskotekoje. Blogi pažymiai, tik keli šimtai litų ir jokios naudos ateičiai.
Pritariu darbdaviams, kurie į darbą nepriima „žalių“ studentų, dirbusių tik padavėjais ir turinčių blogus įvertinimus atestate. Tie studentai, kurie supranta, kad specialybinė praktika ir ne tik geros teorinės, bet ir praktinės žinios yra svarbios, daug lengviau suranda darbą ir pradeda kopti karjeros laiptais. Neriesk nosies, padirbėk ne už pinigus, o už žinias, baigus mokslus bus daug paprasčiau siekti savo tikslų.
Milda Janeliūnaitė
