"Geotermos" žlugimas išsklaidytų mitą, kad Lietuvos valdžia remia "švarios" energijos projektus, rašo "Lietuvos žinios".
Parodomoji, ekologišką Klaipėdos žemės šilumą naudojanti valstybinė jėgainė "Geoterma", valstybės energetikos politikos atvesta prie bankroto, nutraukė energijos gamybą. 74 mln. pasaulio aplinkosaugos fondų ir biudžeto litų kainavusios įmonės žlugimas išsklaidytų mitą, kad Lietuvos valdžia remia "švarios" energijos projektus.
"Katastrofa. Jėgainė stovi, apyvartinių lėšų nėra, paslaugų tiekėjams susikaupė per 2 mln. litų skolų. Geoterminės kilpos remontui, kad jėgainė galėtų veikti, reikia dar 8 mln. litų. Mažiausiai, nes nuotoliai kasdien didėja. Situacija bankrotinė. Algas darbuotojams šį mėnesį išmokėsiu, o daugiau pinigų įmonės kasoje nėra ir gauti taip pat nėra iš kur", - tramdydamas emocijas jėgainės padėtį LŽ apibūdino "Geotermos" direktorius Alfonsas Bičkus.
Iš gelmių į paviršių siurbliais ištrauktas šiltas vanduo, kurio gausu visos šalies teritorijoje, jėgainėje būdavo kaitinamas naudojant dujas, kurios sudarydavo 60 proc. energijos gavybos kainos. Nesulaukdama, kol bus apmokėti vekseliai, bendrovė "Lietuvos dujos" liepos 13 dieną nutraukė dujų tiekimą.
Sustojus energijos gamybai "Geoterma" liko be vienintelio gyvavimo šaltinio - pardavimo lėšų. Ji gamindavo ir parduodavo bendrovei "Klaipėdos energija" daugiau kaip po 200 tūkst. MWh šilumos energijos kasmet.
Finansinį krachą, pasak "Geotermos" vadovo, pagreitino prakiurę vamzdeliai. Per šešerius metus jėgainės akcininkai - Ūkio ministerija, valdanti 76 proc. akcijų, ir bendrovė "Lietuvos energija", turinti 24 proc. akcijų, - nė karto netvirtino įmonės paraiškos įrangai remontuoti. Tačiau iš tikrųjų vandens vamzdeliai dėl bankroto esą niekuo dėti - įmonę užsmaugė ne geoterminė, o tradicinės energetikos, dujų ir naftos verslo konkurencinė kilpa, užnerta ant "Geotermos" kamino pačią pirmą jėgainės veiklos dieną 2001 metais.
Šešerius metus valdininkų valia įmonė buvo priversta prekiauti šiluma savikainos nesiekiančia kaina ir grimzdo į nuostolius. Tik šiemet, lyg žinodama, kad jėgainė neilgai gyvuos, "Klaipėdos energija" pradėjo "Geotermai" normaliai mokėti - po 7,2 cento už šilumos kWh.
Po 10 metų sunku patikėti, ar 5,9 mln. JAV dolerių Pasaulio banko paskolos, Danijos vyriausybės paramos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuotas, iš viso 74 mln. litų kainavęs ekologinis energetikos pramonės objektas tikrai buvo nacionalinės reikšmės. Tačiau susivokti, kodėl mokslininkų bendruomenės liaupsinama "Geoterma" atsidūrė kvailio vietoje, padeda žemesnio rango valdininkų sukurta ekonominio kuriozo epopėja, rašo "Lietuvos žinios".