Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis. Jis skaičiuojamas priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.
Mokestis taikomas keletu atvejų. Pirma, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, registruojant naują ar įvežtą iš užsienio.
Taip pat, kai keičiasi automobilio valdytojas, pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui nuomos pagrindu. Mokestis yra mokamas ir tuomet, kai po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo.
Visgi dabar kalbama, kad turėtų atsirasti automobilio taršos mokestis, kurį vairuotojai mokėtų ne tik registruodami naują transporto priemonę, bet nuolat. Apie automobilių taršos mokestį S. Gentvilas ne kartą kalbėjo tiek būdamas kandidatu į aplinkos ministro postą, tiek pradėjęs eiti šias pareigas.
„Tarša iš transporto yra padidėjusi 50 proc. per paskutinius 15 metų ir reikia priemonių, kurios sumažintų taršą, sukurtų alternatyvą ir viena iš priemonių yra automobilių taršos mokestis“, – taip naujienų portalui tv3.lt birželio pabaigoje sakė jau aplinkos ministro pareigas einantis S. Gentvilas.
Pasak jo, konkrečios diskusijos dėl automobilių taršos mokesčio koalicijoje prasidės šią savaitę. Ministro teigimu, yra numatyta keletą variantų, kaip galėtų atrodyti šis mokestis, o po diskusijų tarp koalicijos partnerių, numatyta rengti ir viešas konsultacijas su visuomene.
„Manau, kad Seime sprendimai turėtų būti priimti rudenį, juos esame suruošę kaip ministerija. Tikrai norisi aprobuoti juos tarp koalicijos partnerių, sulaukti ir opozicijos palaikymo, nes klimato krizė yra akivaizdi.
Matome savaitę prieš Jonines rekordas po rekordo buvo viršijami, Dzūkijos žemdirbiai jau skundėsi, kad masiškai prarastas derlius dėl stichinės sausros, Akmenėje temperatūros rekordas viršytas net 1,7 laipsnio. Realiai matoma akivaizdi klimato krizė ir mes tiesiog nebegalime nieko nedaryti“, – teigė S. Gentvilas.
Siūlo persėsti į viešąjį transportą
Aplinkos ministras teigė, kad mokestis yra kraštutinė priemonė, o prie kovos su klimato krize gali prisidėti kiekvienas. S. Gentvilas pasakojo, kad jo pasirinktas būdas – važinėjimas viešuoju transportu.
„Tikrai dažnas esu keleivis tiek autobusų, tiek troleibusų. Kiekvienas galime tą padaryti, o taršos mokestis yra prieš tuos, kurie virš vidurkio važinėja taršesnėmis priemonėmis.
Tikrai noriu nuogąstavimą sumažinti, kad tikrai nesitaikome į Lietuvos vidurkį, bet būtina paraginti gyventojus, kad jie nesirinktų taršesnių negu vidurkis automobilių, o persėstų į trečdalių mažiau taršius automobilius.
Viešasis transportas taptų realia alternatyva tiems, kuriems nebūtina turėti automobilio. Tikrai yra visuomenės grupių, kurie automobilį turi tik dėl to, kad nėra viešojo transporto alternatyva išvystyta.
Mano pozicija yra tokia, kad viešasis transportas turi būti aiški alternatyva, gerai finansuojama, savivaldybės turėtų turėti resursus jį plėsti, o vidutinį lietuvio automobilį norėtųsi trečdaliu mažiau taršiu matyti. Mokestis tokiais tikslais ir yra inicijuojamas“, – dėstė ministras.
Ne visi turės mokėti automobilių taršos mokestį
Visgi ne visi gyventojai turės mokėti automobilio taršos mokestį. Pasak S. Gentvilo, numatytas visas paketas lengvatų, kurios arba atleis nuo mokesčio, arba šie žmonės mokės mažesnį automobilio taršos mokestį. Į šį paketą pateks ir daugiavaikės šeimos, ir socialiai pažeidžiamos grupės.
„Mes tikrai nenorime žmonių užrakinti su taršiu automobiliu, tikrai ieškome būdų, kaip įstatyme numatyti, kad tokiu automobiliu būtų galima atsikratyti ir rinktis švaresnį automobilį už tą pačią kainą, kaip anksčiau taršus automobilis [kainuodavo]. Įstatymas yra įvairialypis ir, kai jį paviešinsime, jis bus gerai apgalvotas“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Gentvilas: niekas negimė su žmogaus teise vairuoti taršų automobilį
Aplinkos ministras teigė, kad nebijo visuomenės pykčio dėl naujo mokesčio.
„Sprendžiant iš žurnalistų susidomėjimo, tai susidomėjimas yra milžiniškas, nes Lietuvoje automobiliais važinėja 1,3 mln. gyventojų ir automobilių skaičius prilygsta Lietuvoje dirbančiųjų skaičiui. Atmetus tuos, kurie nevairuoja, ir vaikus, tai vienam gyventojui tenka vienas automobilis.
Lietuva yra automobilistų tauta, natūralu, kad šitas įstatymas nėra politiškai labai populiarus, bet viskas, reikia kalbėti ir apie kitą pusę. Tarša yra milžiniška, Vilniuje yra mažiau švarus negu Paryžiuje. Reikia kalbėti, kad vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai kvėpuoja prastu oru, reikia kalbėti, kad Lietuvos transporto tarša neproporcingai augo, lyginant su kitais sektoriais“, – teigė S. Gentvilas.
„Mes neproporcingai daug važinėjame dyzeliais, iš jų išmetami suodžiai ir kietosios dalelės“, – pridūrė jis.
Ministras tikino, kad nors prieš transporto taršą būtina imtis priemonių, jis tikino puikiai suprantantis, kad vidutinis lietuvio automobilis yra virš 10 metų senumo, vidutiniškai jis kainuoja apie 5 tūkst. eurų.
„Mes nepersodinsime visų gyventojų į elektromobilius, tikrai nepersodinsime visų į viešąjį transportą, kurį tik dabar planuojame masiškai plėsti. Mes tikrai turime suprasti, kad visuomenėje neįvyks lūžis per dieną, bet reikia paskatinti, kad žmonės pirktų mažiau galingesnius ir mažiau taršius automobilius.
Man atrodo, kiekvienas sąmoningas pilietis supranta, kad tarša nėra kažkokia žmogaus teisė, niekas negimė su žmogaus teise imti ir vairuoti virš vidurkinės taršos automobilio. Natūralu, kad Aplinkos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija turi imtis pasaulio lyderių aptariamų problemų“, – aiškino S. Gentvilas.
Ar nepritrūksime elektros?
Ir nors Aplinkos ministerija siekia, kad kuo daugiau žmonių persėstų į mažiau taršius automobilius ir elektromobilius, pusiau juokais, pusiau rimtai kyla klausimas, ar tokiu atveju nepritruksime elektros, jei dauguma lietuvių sės prie elektromobilio vairo. S. Gentvilas tikina, kad šioje tema juokų mažai.
„Mums Lietuvoje iš esmės trūksta elektros, nes mes esame priklausomi nuo elektros importo. Vos trečdalį Lietuvoje sunaudojamos elektros mes pasigaminame. Mes esame visiškai išskirtiniai Europos Sąjungos mastu ir čia nacionalinio saugumo klausimas.
Tai čia ne tik elektromobiliams problema. Tai yra visiškai nejuokingas klausimas, nes viena diena blackouto yra milžiniški netekimai ekonomikai, ligoninėse ir visam kitam viešajam gyvenimui“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, būtina paskatinti elektros gamybą Lietuvoje, ypatingai vėjo energetikoje, S. Gentvilas džiaugėsi, kad gyventojai ima paramą ir įsirenginėja saulės jėgaines, tampa gaminančiais vartotojais.
„Elektros apsirūpinimo klausimas yra valstybės strateginis interesas“, – tikino S. Gentvilas.
Likusioje „Dienos pjūvio“ laidoje išgirsite, kodėl prezidentas ar premjerė nevažinėja elektromobiliais ir nuo kada su taršiu automobiliu nebus galima įvažiuoti į miesto centrą. Laidos vaizdo įrašą galite rasti straipsnio viršuje.
