Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Šįkart LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje – Generalinis prokuroras Darius Valys, kurio pateiktai meteinei ataskaitai Seimas nusprendė nepritarti.
Generalinis prokuroras Darius Valys, regis, išgyvena ne patį geriausią savo vadovavimo prokuratūrai laikotarpį. Vienas po kito tarnybą palieka patyrę prokurorai, nors, atrodo, ne be paties vadovo pagalbos. Seimas, nepaisydamas palankaus Teisės ir teisėtvarkos komiteto vertinimo, vis dėlto nepritarė jo pateiktai metinei ataskaitai ir paliko sprendimą rudeniui. Negana to, Seime priimtos Statuto pataisos, leisiančios inicijuoti tokio pareigūno, kurio ataskaitai nepritarta, atleidimo iš pareigų procedūrą. Tiesa, Generalinis prokuroras skiriamas Prezidentės, ir konstitucinės teisės specialistai sako, kad Seimo nutarimas siūlyti Prezidentei atleisti kurį nors jos dekretu paskirtą pareigūną jokių teisinių pasekmių neturėtų. Vis dėlto valdantieji jau nebeslepia, kad Dariaus Valio reforma jiems kelia daugybę abejonių, todėl Generalinio prokuroro galimybės išlikti poste taip pat kelia abejonių. Su Generaliniu prokuroru Dariumi Valiu „Savaitės“ studijoje kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.
- Ką pats manote apie galimybės išlikti savo poste po to, kai Seimas sugrįš į rudens sesiją?
- Aš tikrai negalvoju apie galimybes išlikti poste. Aš galvoju apie tai, ką turėčiau atlikti, kokius sprendimus priimti, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau.
- Kai kalbama apie Jus, visada sakoma, kad Jus labai globoja Prezidentė ir netgi vadina Jus kišeniniu Prezidentės prokuroru. Ar Jūs tikrai turite Prezidentės paramą?
- Sunku pasakyti. Paskutiniu metu Prezidentės nuomonės dėl to, kas vyksta, negirdėjome, bet Jūsų paminėtas pasisakymas, manau, neturi jokio pagrindo. Jį naudoja tie, kurie neturi argumentų ir faktų kritikai. Aš rimtai jų nevertinčiau.
- Kas yra Jūsų aršiausi kritikai, neturintys argumentų?
- Prieš pradedant pertvarką, prokurorų darbo grupė rengė pertvarkos metmenis. Kaip pagrindinę riziką jie numatė vadovaujančių prokurorų pasipriešinimą pertvarkai. Taip ir atsitiko.
- Seimas, išklausęs Jūsų ataskaitą, pareiškė, kad pateikiami skaičiai neatitinka tikrovės. Kitaip tariant, apkaltino Jus melu. Beje, tą patį tvirtina ir prokurorų profsąjunga. Sakoma, kad Jūs „suplakate“ į vieną išaiškintas ir ištirtas bylas ir taip pateikiate nerealius skaičius. Vieno tokios nuomonės šalininkų – Seimo nario Vitalijaus Gailiaus žodžiai:
„Generalinis prokuroras tvirtina, kad pernai iš įvykdytų 85000 nusikalstamų veikų Generalinė Prokuratūra ištyrė arti 50-ies . Jo – tokie skaičiai. Aš turiu kitus – apie 20700 pasiekė pirmos instancijos teismus. Tai yra, daugiau nei dvigubai mažiau, negu prokuroras teigia ir tuos savo rodiklius pristato kaip legendinius. Tarp pasiekusių teismus bylų yra tos, kurios pradėtos dėl naujai pradėjusio veikti Smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Jos sudaro daugiau nei pusę. Ir pats grėsmingiausias skaičius, kuris nuo 2008 metų išaugo grėsmingai, – dėl senaties nutraukti tyrimai. Jeigu 2008 metais dėl senaties būdavo nutraukiama iki 3000 ikiteisminių tyrimų, tai 2012 metais dėl senaties nutraukta rekordinis bylų skaičius – 17000, užpraėjusiais metais – 15000. Ir dalis tų ikiteisminių tyrimų, nutrauktų dėl senaties nereabilituojančiais pagrindais, taip pat atsidūrė toje legendinėje statistikoje. Tai va, statistika suformuota iš melo“.
Generalini prokurore, pakomentuokite.
- Nusikalstamumo statistika yra formuojama Nusikalstamų veikų registro, kuris yra tvarkomas Informatikos ir ryšių departamento ir, rengiant nusikalstamų veikų apskaitą, yra vadovaujamasi 2007 metais priimtu Vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl statistikos formavimo“, todėl jau daug metų mes vadovaujamės ta pačia metodika. Ir čia vietos interpretacijoms, kad šiais metais mes pateikėme duomenis kažkaip kitaip, tikrai nėra.
Buvo užsiminta apie smurtą artimoje aplinkoje. Taip, tai iš tiesų yra gana dažnai registruojamos veikos. Jos sudaro apie 7 procentus visų nusikalstamų veikų. Vis dėlto tai negali penktadaliu įtakoti geresnio bendro nusikalstamumų ištyrimo, kas buvo pasiekta praėjusiais metais.
Kalbėdamas apie dėl senaties nutrauktas bylas, Seimo narys tai pateikė kaip negerovę, bet mes tai matome kaip privalumą. Esant mano sustiprėjusiai ikiteisminių tyrimų kontrolei, buvo nueita į archyvus ir sutvarkytos bylos, kurias seniai reikėjo sutvarkyti, kadangi senaties terminas joms jau senaii buvo suėjęs. Tai jokiu būdu nusikalstamumo išaiškinamumui įtakos nedaro.
- Jau po to, kai Seimas nepalaimino Jūsų ataskaitos, pirmadienį, Jūs pasirašėte įsakymą, kuriuo arti 350 savo pavaldinių suteikėte aukštesnius kavalifikacinius rangus. Visi pareigūnai dejuoja, kad neturi pinigų, jie pradėjo protestus, o Jūs suteikiate rangus, kurie leidžia mokėti didesnius pinigus. Iš kur metų viduryje Jūs turite pinigų?
- Mano siekis - nedidinti prokurorų skaičiaus ( jau daugiau nei 3 metai, kai nepriėmiau nė vieno prokuroro). Mano politika yra ta, kad prokurorai turi dirbti efektyviau. Mano nuomone, galvoti, buvo primityvu galvoti, kad teisingumo pasieksime daugiau, jei mūsų bus daugiau. Mano strategija – priešinga. Turime padaryti daugiau su esamu arba netgi mažesniu prokurorų skaičiumi. Ir kad juos pasiekia daugiau nei 10 procentų sumažėjęs prokuratūros kolektyvas, manau, kad man tai pavyksta.
- Kitaip sakant, Jūs čia viską padarėte iš sutaupytų pinigų?
- Be abejo. Manau, kad tvarkausi gana ūkiškai, racionaliai panaudodamas valstybės lėšas.
- Specialistų nuomone, iš jūsų išeina tokie profesionalūs prokurorai, kaip, pavyzdžiui, šią savaitę apie pasitraukimą pareiškęs prokuroras Mindaugas Dūda, dėl, kaip pats teigia, didelių požiūrių skirtumų į veiklą. Tai Jūs taupote ir šitokių prokurorų sąskaita bei sakote, kad tai yra gerai?
- Ėmiausi visų įmanomų priemonių, kad sustabdyčiau minėtą prokurorą M. Dūdą nuo išėjimo.
- Jūs netgi rangą jam pakėlėte, bet ir tai nesustabdė?
- Man buvo keista, kai atėjęs į Prokuratūrą ir pasižiūrėjęs į kvalifikacinius rangus pamačiau, kad šio prokuroro kompetencija buvo akivaizdžiai neįvertinta.
- Prieš kurį laiką įvyko konkursas, kuriame jis pretendavo į tam tikras pareigas. Jį laimėjo, Atrankos komisija būtent jį pripažino tinkamiausiu į pareigas. Vis dėlto tąkart į pareigas jo paskirti nesiteikėte. Dabar kalbate, kad jis buvo neįvertintas. Galbūt Jūs pats jo ir neįvertinote?
- Na, o ką daryti, kai yra vertesnių? Man atrodo, kad tada reikia rinktis tą, kuris turi didesnę patirtį, turi vadovavimo patirtį.
- O kaip tuomet su komisija? Jos netgi dvi yra?
- Komisija – labai svarbi. Aš, be abejo, visada atsižvelgiu į tos komisijos siūlymus.
- Tai kad ne.
- Atsižvelgiu. Man tai turi labai didelę reikšmę. Aš visada atsižvelgiu, kaip yra išreitinguotas pretendentas. Būtina pažymėti, kad vertindama dalykines savybes, komisija nevertina, pavyzdžiui, strategijos. Aš negaliu prisiimti atsakomybės už pretendentą, komisijos išreitinguotą pirmuoju, jeigu matau, kad iš to jo negaliu tikėtis rezultatų ir pokyčių.
- Ar Jūs jaučiatės turįs daugiau kompetencijos nei komisija?
- Ne kompetencijos, o žinių ir įsigilinimo.
- Tai ir yra kompetencija.
- Kitaip ir negali būti. Prokuratūros įstatyme nurodyta, kad Atrankos komisija pasiūlo Generaliniam prokurorui tinkamiausią kandidatą, o mano sprendimas yra nesaistomas komisijos siūlymo.
- Bet ši nuostata Prokuratūros įstatyme atsirado tik tada, kai Jūs tapote Generaliniu prokuroru. Iki 2012 metų Prokuratūros įstatyme buvo įrašyta labai aiškiai, kad Generalinis prokuroras skiria į pareigas prokurorą remdamasis atrankos komisijos siūlymu. Po 2012 metų (Prokuratūros) įstatymo pakeitimo, to nebeliko.
- Komisijos sudarymas ir jos siūlymas buvo reglamentuotas vidiniu norminiu aktu.
- Aš kalbu apie įstatymą.
- Ne aš panaikinau tą nuostatą. Įstatymo pakeitimai buvo rengto prokurorų darbo grupėse, dalyvaujant ir tai pačiai prokurorų profesinei sąjungai. Galima sakyti, šiais metais jie taikomi pirmą kartą. Ir pati komisija tą mato, kad ateityje dar reikės patobulinti. Tai rodo mano preciziškumą ir skaidrumą.
- Sakote, kad Jūsų reforma yra teisinga, pateikėte realius skaičius, tiesiog Jus ne taip suprato. Jūs preciziškas ir teisingas žmogus. Nepaisant to, turite šiokią tokią problemą – Seime Jūsų ataskaitai nėra pritarta, tad turite laukti rudens. Ir, sakyčiau, ne visai ramiai. Jeigu Jūs eisite į frakcijas ir įtikinėsite savo teisumu, kaip dabar jau einate, ir vis dėlto rezultatas bus toks, kad Seimas nepritars Jūsų ataskaitai, ką darysite toliau? Jūs trauksitės, ar, turėdamas Prezidentės palaikymą, dirbsite toliau?
- Aš į frakcijas einu ne įtikinėti Seimo narių, o paaiškinti, kas Prokuratūroje vyksta ir kokia pertvarkos nauda. Mano tikslas tik toks – įnešti aiškumo.
- Bet ką Jūs darysite, jeigu Seimas vis dėlto nepritars Jūsų ataskaitai?
- Aš negirdžiu argumentų. Visi argumentai, kuriuos Jūs pristatėte laidos metu, mano nuomone, yra paneigti. Palaukime rudens, pažiūrėkime, kaip bus balsuojama už ataskaitą ir kokius argumentus pateiks politikai.
