.jpg)
„Seimo pirmininkas važiuoja susipažinti su situacija, kad galėtų įvertinti, taip pat susitiks su kultūros ministre, kuri Seimo pirmininkui pristatys darbų planą, kas planuojama daryti, kokie terminai, kada darbai prasidės, supažindins su ekspertų išvadomis, rekomendacijomis“, – BNS sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.
Gedimino kalnas uždarytas praėjusios savaitės pabaigoje dėl nuošliaužų, jame bus vykdomi tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.
Kultūros ministerijoje praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama, o šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
