Nors Vyriausybė paskelbė puse milijardo viršijusi pirmojo pusmečio biudžeto įplaukų planą, pagrindo džiaugtis šalies finansiniu pagerėjimu nėra – šiems metams susiplanuota beveik pusantro milijardo litų mažiau, nei faktiškai gauta praėjusiais metais. Iždo įplaukos realiai toliau krenta. Nepaisant dešimtadaliu padidinto PVM tarifo, šį pusmetį gauta dar mažiau įplaukų, nei skaudžiausiu praėjusių metų ekonominiu juodmečiu.
Dėl didėjančios šalyje ekonominės ir finansinės įtampos nesąžininga kaltinti globalines finansines problemas, kurios pasaulyje užmirštos jau pernai, ar užsienio rinkas, kurios dėl aktyvių kitų ES šalių ekonomikos skatinimo priemonių jau visiškai atsistatė - šalies eksporto lygis grįžo į 2008 metus.
Tad neliko jokių išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti besitęsiantį didžiulį Lietuvos nuosmukį ir nedarbo augimą.
Ankstesnės pasaulio finansinės problemos galėjo šalies ekonomiką ir iždą paliesti keletu, bet ne keliasdešimt procentų.
Mažėjančio biudžeto ir augančio nedarbo priežastys glūdi ne išorės sąlygose, bet šalies valdyme.
Pirmiausia slopindama vartojimą, Vyriausybė pati naikina darbo vietas vidaus rinkai dirbančiose imonese. Antra, valdžia skatina didžiuosius bankus nefinansuoti verslo, akivaizdžiai pataikauja skandinavų bankams, smarkiai nuleidžiantiems Lietuvos ekonomikai “kraują". Ir trečia, sunkmečiu sukėlusi mokesčius, Vyriausybė atgaivino didžiulius kontrabandos ir visos šešėlinės ekonomikos mąstus, kurie verčia iš “koto" dar bandančius mokėti mokesčius geriausias vietos įmones.
Be to, skaudžių ilgalaikių pasekmių darbo vietoms ir iždui jau atneša neprotingais mokesčiais ir politinės korupcijos priemonėmis prasidėjęs nacionalinio kapitalo ir didesnių mokesčių mokėtojų stūmimas iš šalies. Tad ar verta stebėtis, jog įplaukų iš pelno į Lietuvos iždą beveik nebeliko- gaunama vos penktadalis ankstesniųjų metų lygio.
Tačiau A.Kubiliaus Vyriausybė net nebando mokytis iš klaidų. Seimo sesijos pabaigoje Ministrų kabineto vadovo inicijuotas žmonių socialinio žlugdymo įstatymų paketas toliau naikins vidaus rinką ir gilins šalyje ekonominę bei socialinę krizę.
Jokių realių pastangų gaivinti vidaus vartojimą ir atkurti verslo kreditavimo sąlygas per pusantrų metų taip ir nesulaukta. Vyriausybei stinga administracinių pajėgumų paleisti net liūdnai pagarsėjusią būsto renovavimo programą, kuriai iš ES fondų skirtas milijardas litų „įšaldytas“ daugiau nei prieš metus.
Vyriausybės klaidos perauga į abejingumą pareigoms. Pastarąjį pusmetį valdantieji politikai visiškai nusišalino nuo šalies problemų, lyg jiems neberūpėtų ekonomikos būklė ir žmonių likimai. Jie pasirinko lengviausią kelią - tik atkartojo akivaizdžiai klaidingus praėjusių metų pensijų, atlyginimų ir išmokų mažinimo sprendimus, dėl kurių šalies finansai (kaip ir ankstesniais kartais mažinant rinkoje vartojimą) vėl patirs daugiau nuostolių nei realios naudos.
Nebederėtų žmonių apgaudinėti ir tariamais pagerėjimais, jei būtų padidinti nekilnojamo turto ar kiti mokesčius.
Beveik nelieka vilčių, jog Vyriausybės vadovai kitų ES šalių pavyzdžių pagaliau atliks namų darbus ar bent bandys keisti klaidingą ekonomikos kursą.
Be to, sunkmečiu jie lyg tyčia be reikalo erzina žmones, skandalingai versdami juos tariamais privalomojo sveikatos draudimo skolininkais, gąsdindami visuotiniu nekilnojamojo turto mokesčiu (iš kurio net neplanuojama realių įplaukų į biudžetą) ar pensijinio amžiaus prailginimu, nors panašūs dalykai niekaip nepagerins šalies finansinės būklės šiuo kriziniu laikotarpiu.
Dabartinė politinė valdžia pati pripažino, kad pagerėjimo „biudžetininkai“ ir pensininkai gali sulaukti tik po keletos metų, kai jau neliks šios Vyriausybės. Jos formalus lyderis tampa savotišku politiniu garantu, jog krizė Lietuvoje tęsis tol, kol jam bus leista užimti šias atsakingas pareigas.
Norisi tikėtis, jog ekonomiškai nelogiški ir žmones kiršinantys sprendimai Vyriausybėje kyla dėl administravimo problemų, o ne politinių žaidimų. Tačiau jau akivaizdu, jog ne Andrius Kubilius, kuris didžiausiu sunkmečiu gali sau leisti atostogauti net visą mėnesį, kontroliuoja Vyriausybės veiksmus. Ir ne Tėvynės Sąjunga valdo šalį – realiai jos lyderiai partijos įtaką apribojo teise išsikabinti valdžios reklaminę iškabą ir prisiimti politinę atskomybę už kitų veiksmus.
Skaudu girdėti, kaip konservatoriai, kurių dauguma sudaro svarbų Lietuvos ateičiai patriotinį bloką, tampa žmonių patyčių objektu. Bet dar skaudžiau ir pavojingiau, kai nusivylę dešiniųjų politikais, daugelis piliečių ima nebepasitikėti pačia valstybe ir jos ateitimi.
