Rūta Lankininkaitė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Besiplečiantis Gdynės jūros uostas kol kas ne konkurentas Klaipėdai, tačiau galėtų tokiu tapti nutiesus „Via Baltica“ ir europinę „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę. Abu uostai gilinami, kad galėtų priimti didžiausius iki pusės kilometro konteinerinius laivus iš Kinijos.
Į Gdynės uostą per metus atplaukia daugiau nei trys tūkstančiai laivų, čia perkraunama apie 16 mln. tonų krovinių ir jų vis daugėja. Didžioji dalis krovinių – akmens anglis ir trąšos.
Anot Gdynės uosto viceprezidento Valerijaus Tankievicziaus, buvusio radijo stoties „Znad Wilii“ direktoriaus, uostas plečiamas, statomi sandėliai, terminalai, tiesiamos gatvės ir geležinkelis.
„Įgyvendinę investicinius projektus, kuriems iki 2020-ųjų turime užsitikrinę ES fondų lėšų, po penkerių metų uoste galėsime perkrauti iki 40 mln. tonų krovinių. Akivaizdu, kad perspektyva viliojanti, todėl kuriame infrastruktūrą, kad uostas dirbtų pelningai“, – teigia Vilniuje mokslus baigęs, tačiau jau 20 metų Lenkijoje gyvenantis W. Tankiewiczius.
Per metus Gdynės uostas gauna apie 40 mln. litų pelno – perpus mažiau nei Klaipėdos uostas. Pajamų gaunama ir už privatizuojamus bei nuomojamus pastatus – du pagrindinius terminalus valdo Filipinų ir Honkongo bendrovės.
Tačiau uostas valstybei nemoka dividendų, atleistas nuo pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių, nes uždirbtus pinigus investuoja į infrastruktūrą. Dabar uoste iki 16 metrų gilinamas kanalas.
W. Tankieviczius neslepia, kad kiekvienas Baltijos jūros uostas siekia tapti didžiausiu konteinerinių laivų uostu, galinčiu priimti iki beveik pusės kilometro laivus iš Kinijos, tačiau tokius laivus su 15 tūkst. konteinerių kol kas gali priimti tik Gdanskas.
Tuo metu Klaipėda priima triskart mažesnius konteinerinius laivus. Tikimasi, kad konkurencija atsiras nutiesus europinę „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę.
„Iš tikrųjų Lenkijos uostai, kiti Europos uostai nėra mums konkurentai. Bent kol mes krovinių iš didelių laivų į mažesnius perkrovimas nėra įsibėgėjęs. Mums konkurentai yra Latvija ir Estija“, – teigia Klaipėdos jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
„Gdynė ir Gdanskas Klaipėdai kol kas ne konkurentai, – sako Gdynės uosto viceprezidentas W. Tankiewiczius. – Iš Gdynės kroviniai keliauja į visą Lenkiją. Šiek tiek krauname į Slovakiją ir Čekiją. Pas mus patenka konteineriai iš Kinijos, tačiau netiesiogiai – jie perkraunami Hamburge ar Amsterdame ir tik tuomet patenka į mūsų uostą“.
Gdynės uostas per metus taip pat priima apie pusę milijono keleivių, atplaukiančių kruiziniais laivais. Jie švartuojasi Gdynėje, nes kaimyniniame Gdansko uoste trūksta vietos.
