Per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Gazprom“ pardavimai, augančios paklausos Europoje ir posovietinėje erdvėje fone, išaugo 4,4 proc. – iki 1,8 trln. rublių.
Didžioji Britanija neimportuoja tiesiogiai iš Rusijos, tačiau didžiausios „Gazprom“ importuojančios klientės yra Vokietija ir Nyderlandai – tai yra šalys, glaudžiai susijusios su britų dujotekiu.
Rusijos dujų, kurias Kremliaus kontroliuojama bendrovė pardavė Europoje ir kai kurioms kaimyninėms šalims, per pirmuosius mėnesius išaugo 13 proc. ir pasiekė 65,6 mlrd. kubinių metrų.
Pasak dujų rinkos specialistų iš informacinės analitinės bendrovės „Icis“, Rusijos dujų kiekis, skirtas Europos dujotekiui, išskyrus Baltijos šalis, pirmąjį ketvirtį pasiekė 42,3 mlrd. kubinių metrų. Tai yra ženkliai daugiau 37 mlrd. kubinių metrų, kurie buvo tiekiami atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, ir 25,8 mlrd. kubinių metrų, tiektų užpernai.
„Gazprom“ eksporto pergalės prasidėjo jau pačiomis pirmosiomis šių metų dienomis. Sausio 6-ąją, kuomet Europą netikėtai užklupo šaltis, dujų gigantas šalims iš buvusio Sovietų Sąjungos išsiuntė beprecedentį dujų kiekį – 615,5 mln. kubinių metrų.
Konkurencingumas išaugo
Rusiškų dujų poreikis iš dalies išaugo dėl to, kad Šiaurės jūros ištekliai senka, o dujos vis dažniau yra naudojamos elektros gamybai.
Pavyzdžiui, Didžioji Britanija nuosekliai uždarinėja anglimi „maitinamas“ elektrines. Todėl dujos ir vėl tampa pirmuoju pasirinkimu, kai kalbama apie energijos šaltinį.
Prancūzija taip pat pradėjo aktyviau naudoti dujas, nusprendusi pristabdyti visą eilę branduolinių reaktorių dėl defekto, kuris buvo aptiktas plačiai naudojamame reaktoriaus tipe.
Pasak Europos dujų rinkos eksperto iš „Icis“ Jake’o Horsleno, Europos priklausomybės nuo importo iš Rusijos augimui įtaką daro ir pakankamai žema rusiškų dujų kaina.
„Kaina, pagal kurią „Gazprom“ parduoda dujas Europai, yra pririšta prie naftos produktų – įprastai su 6-9 mėnesių atsilikimu. Tai reiškia, kad dujų kaina europiečiams dažnai atsispindi naftos rinkos būkle,“ – aiškino ekspertas.
„2014 metais naftos kaina greitai krito. 2015 ji ir toliau mažėjo. Tai pavertė „Gazprom“ dujas pigesnėmis daugeliui pirkėjų. Mes matėme, kad 2016 metais pirkėjai susipirko daugiau dujų, nes rusų dujos tapo daug konkurencingesnės,“ – pažymėjo ekspertas.
Planuojama plėtra
Jau dabar „Gazprom“ sudaro trečdalį Europos Sąjungos dujų importo. Maža to, planuojama plėsti savo įtaką, pastačius dar vieną didelį dujotekį. „Gazprom“ renkasi pasinaudoti šiuo abejotinu projektu pavadinimu „Šiaurinis srautas 2“, kad būtų galima eksportuoti dujas į Vokietiją per Baltijos jūrą, aplenkiant Ukrainą. Toks variantas bendrovei atrodo daug patogesnis, negu būtinybė tartis su Kijevu dėl tranzito sąlygų tuo pačiu metu plėtojant karą Donbase.
Per pirmąjį ketvirtį buvusioms sovietinėms respublikoms buvo parduota 13 proc. daugiau kubinių metrų dujų. Šalies viduje „Gazprom“ pardavė 8 proc. daugiau.
