Tyrimą apie pasilinksminimo vietų lankytojų narkotinių medžiagų vartojimo įpročius šią savaitę pristatęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) reziumavo, kad fiksuotas narkotikų vartojimas tarp šių asmenų buvo kelis kartus didesnis nei šalies bendrojoje populiacijoje.
36,6 proc. naktinių klubų lankytojų nurodė mažiausiai kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotikų, per pastaruosius metus – 21,9 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 13,5 procento. Daugiau kaip pusė vartojusiųjų narkotikus pastarąjį mėnesį nurodė tai darę per pastarąsias 24 valandas.
Gąsdina kelių psichoaktyvių medžiagų maišymas
Duomenys taip pat atskleidė, kad beveik pusė respondentų kasdien vartoja kokius nors gaminius su tabaku ar nikotinu, juos daugiau vartoja vyrai.
Pasak laikinosios NTAKD vadovės Gražinos Belian, itin nerimą kelia narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, mat toks elgesys gali padidinti tiek sveikatos sutrikimų, tiek perdozavimo galimybę.
„Matome, kad bent kartą gyvenime dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos su alkoholiniais gėrimais. Jei žiūrėtume per paskutines 30 dienų, vyrauja kažkokių narkotinių medžiagų maišymas, vartojimas kartu“, – kalbėjo ji.
24 val. iki apklausos, dažniausiai (40,8 proc.) buvo vartojamas alkoholis kartu su tabaku, 14,3 proc. vartojo alkoholį kartu su energetiniais gėrimais, 5,2 proc. nurodę vartoję skirtingas psichotropines medžiagas vienu metu.
„Tai rodo, kad tos pačios medžiagos nebūtinai yra vartojamos tik pasilinksminimo vietose, kartais žmogus prieš ten einant šių medžiagų taip pat pavartoja“, – nurodė G. Belian.
Populiariausias narkotikas Lietuvoje buvo kanapės, jas išbandė 36,6 proc. apklaustųjų. Mažiausiai kartą gyvenime MDMA (ekstazį) vartojo 16,5 proc. tyrimo dalyvių, kokainą ar kreką¬¬ – 12,9 proc., amfetaminą ar metamfetaminą – 11,7 proc., LSD – 11,3 proc., haliucinogeninius grybus – 10,3 procento. Taip pat populiarus ir naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Pasak NTADK vadovės, padidėjęs stimuliantų vartojimas stebėtas ir bendroje populiacijoje, tačiau tai – nėra Lietuvos fenomenas: „Tokia tendencija išryškėjo būtent pandemijos metu, tai nėra kažkoks Lietuvos fenomenas, tokia pati tendencija yra ir kitose Europos šalyse.“
Didžioji dalis įsigyja ne naktiniame klube
Ketvirtadalis apklausos dalyvių tvirtino, kad įsigyti narkotikų yra paprasta. Anot jų, lengviausia nusipirkti kanapių, sunkiausia – heroino. Taip pat jie tvirtino, kad dažniausia narkotikų įsigijimo vieta – naktinio pasilinksminimo vietos, klubai.
„Bet vis tik taip nėra – dažniausiai šios medžiagos įsigyjamos iš draugų (85,3 proc.), kai iš narkotikų prekeivių kvaišalų įsigyja 39,1 proc. Ir tik kiek daugiau nei 15 proc. jų įsigyja iš narkotikų prekeivių naktinio pasilinksminimo vietose ar jų prieigose. Tuo metu 14 proc. jas perka internetu“, – sakė G. Belian.
26 proc. respondentų bent kartą gyvenime yra pasiūlyta įsigyti šių medžiagų naktiniame klube ar bare, 5,6 proc. susigundo tokiais pasiūlymais.
Vis tik naktiniai klubai nėra dominuojančios vietos, kur vartojamos narkotinės medžiagos. Tyrimo duomenimis, 77,2 proc. atvejų tai vyksta draugų, pažįstamų vakarėlių metų, 51,1 proc. nurodė tą darę ramioje aplinkoje su draugais, namuose. Kiek virš 40 proc. apklaustųjų tą darė klubuose, baruose, 35,9 – muzikos festivaliuose.
Kartu NTAKD vadovė ragino nepamiršti, kokiu metu buvo atlikta apklausa: „Kadangi tik ką esame po kovido, pandemijos, tad galima daryti prielaidą, kad tokie atsakymai yra siejami su pandeminiu periodu.“
Be to, klausiami, ar atsisakytų kokių vartojamų medžiagų, 56 proc. respondentų nurodė norintys nevartoti narkotikų, 36 proc. norėtų atsisakyti alkoholio, 34,5 proc. – tabako gaminių.
Nuo „purtymo“ prie įėjimo iki edukacijos
Paprašytas pasidalinti savo įstaigos patirtimi Kauno naktinio klubo „Lizdas“ kuratorius Mantas Pakeltis teigė, kad klubas taiko įvairias priemones, kontroliuojant narkotinių medžiagų vartojimą ir mažinant to žalą.
„Prie įėjimo į klubą yra taikomos „kietosios“ priemonės – apsauga apieško ateinančius žmones, įspėja, kur jie ateina, koks čia klubas, vakarėlis. Aišku, ir toliau visam klube yra stebima, kad žmonės narkotinių medžiagų nevartotų. „Minkštosios“ priemonės – informacija žmonėms, kad jei ir vartoja tas medžiagas, darytų tai atsakingai. Nes pats jaunimas atėjęs nesupranta, kas tai yra, ar bijo paklausti, ar prisiskaito netinkamos informacijos.
Tada visada sakome, kad yra pagalba, jei tau yra bloga, jei jautiesi padauginęs – galima kreiptis į baro darbuotojus ar apsaugą, mūsų komanda visada padės, nesmerks, kad tau kažkas atsitiko, suteiksime pagalbą, nuvesime į ramesnę vietą ar, jei reikės, iškviesime greitąją pagalbą. Žmonės jau pradeda reaguoti, kreiptis pagalbos, anksčiau žmonės bijojo klausti, atrodė, kad tai labai slapta ir vos ne jei tau bloga, tu pats sprendi ir bandai išeiti iš klubo. Ir dabar net apsaugą esame informavę, kad neišleistų žmonių, kurie per daug apsvaigę, nesiorientuoja, kad jie kiek atsigautų“, – pasakojo jis.
Naktinio klubo vadovas priminė ir kalbas, kad tokiose vietose naudojamos apsvaiginimo priemonės, kai žmogus praranda sąmonę ir juo lengva pasinaudoti.
„Jei ypač moterys jaučiasi kažkaip ne taip, kad prie jų kažkas kabinėjasi, nepatinka, galima prieiti prie baro ir užsisakyti, kaip mes vadiname, angelo kokteilį. Tai toks slaptas kodas, kad nereikia nieko sakyti, kelti dramos, darbuotojai sureaguos ir padės išsisukti iš padėties“, – kalbėjo M. Pakeltis. Jis pridūrė, kad apskritai narkotikai dar ateities problema, nes jaunimui alkoholis daug mažiau įdomus, todėl ir reikia galvoti apie naujas priemones.
Vilniaus naktinio šokių klubo „Opium“ vadovė Eglė Trimailovaitė pabrėžė edukacijos svarbą klubų darbuotojams, kaip atpažinti, kad žmogus blogai jaučiasi, kaip jam padėti, net kaip suteikti pradinę pirmąją pagalbą.
„Džiaugiamės, kad atsiranda kuo daugiau organizacijų, kurios imasi edukacijos – ne tiek darbuotojų, bet ir pačių lankytojų, žmonės gali drąsiau paklausti dalykų, kurie jiems rūpi dėl jų paties sveikatos ir saugumo“, – pastebėjo ji.
Pagalbos neleidžia suteikti baimės ir mitai
Diskusijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė taip pat akcentavo švietimo veiklą. Pasak jos, tyrimas rodo, kad šiandien administratoriai turi labai daug resursų, mat kai kurios priemonės kartais yra visai primityvios.
„Šiandien buvo pristatyta, kad lankytojams trūkta informacijos, kokios pasekmės gali būti vairuojant arba jiems labai svarbus nemokamas vanduo arba galimybė pasitikrinti blaivumą. Man atrodo, kad visa tai dar yra tas kelias, kur dar nepakankamai padarėme ir nereikia tam labai daug resursų, kad pasiektume tokius rezultatus.
Bet pati mokymo veikla, kaip atpažinti apsvaigusį žmogų, kaip jam suteikti pagalbą, kaip sudaryti palankią aplinką, kaip galbūt įtraukti pačius lankytojus, visuomenės švietimas gali būti labai naudingas ir visi turime dalintis atsakomybe“, – kalbėjo ji.
Pasak S. Bieliūnės, žmonės vis dar turi labai daug baimių, mitų ir tas mus stabdo arba tinkamai laiku sureaguoti, išsikviesti pagalbą. „Arba tiesiog nežinome, kokių priemonių galime imtis, kad padėtume žmogui. Kita vertus, reikėtų iš valstybės sektoriaus kalbėti sistematiškiau, tad kartu su departamentu esame iki 2030 metų susiplanavę pilotinius projektus, iš kurių galbūt gimtų ir metodika“, – pasakojo ji.
Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas savo ruožtu teigė, esą viešai kalbėti apie šią problemą klubų ir kreiptis pagalbos žmonių neskatina narkotikų kriminalizacija.
„Kalbame apie tai, kad valstybė negamina, neplatina, nekontroliuoja narkotikų, viskas yra darom šešėlyje. Dėl to žmonės neieško pagalbos, nes bijo, kad tai yra kriminalizuota. Dėl to NVO net bijo išdalinti informaciją apie kriminalizuotą medžiagą. Dėl to klubai nenori kalbėti garsiai apie narkotikus, nes bijo, kad kitą dieną atvyks policiją, atliks reidą su automatiniais ginklais ir išgąsdins visus klientus. (...) Tai nėra sprendimas, reikia edukacijos, kuri galėtų įvykti, jei būtų legalizuotos įvairios medžiagos.
Sąmoningai nori vartoti
Tuo metu Jaunimo reikalų agentūros, Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Joteikaitė atkreipė dėmesį, kad kaip tik atsiranda net motyvuotų vartotojų grupė, kas kelia naują nerimą.
Jos teigimu, stereotipas, kad jaunimas nėra informuotas, neturi pakankamai informacijos. Bendraudama su jaunimu ji sakė kaip tik pastebėjusi, kad jie yra labai geri informuoti ir labai gerai žino apie psichotropines medžiagas.
„Bet pagrindinis iššūkis dabar, kad yra labai daug žmonių, kurie yra motyvuoti vartoti psichotropines medžiagas. Suprantu, kad žmonės, kurie stovi už šių medžiagų platinimo, strategiškai veikia labai protingai. Nes lygiai kiek yra tyrimų apie psichotropinių medžiagų žalą, lygiai taip pat yra padaryta tyrimų apie tai, kaip kanapės atneša kažkokią gerovę žmogaus sveikatai.
Lygiai kaip ir kad grybų vartojimas padeda žmonės kažkaip pasiekti didesnį sąmoningumą. Tad dabar yra labai daug išsilavinusių jaunų žmonių, kurie ateina pasikonsultuoti pas jaunimo darbuotojus ir jų žinutė būna apie tai, jog jie yra motyvuoti, nori pasiekti tam tikrą žinojimą ir jaučia, kad viena ar kita psichotropinė priemonė tam padės“, – pasakojo G. Joteikaitė.
Kartu specialistė džiaugėsi, kad per 15 metų yra išvystyta tikrai stipri darbo su jaunimu sistema, jiems sukuriamos erdvės bendrauti, būti saugioje aplinkoje, konsultuotis su specialistais.
„Bėda ta, kad, nepaisant to, jog turime virš 150 atvirų jaunio centrų ir erdvių visoje Lietuvoje, daug specialistų, bet šios priemonės aprėpia tik 5 proc. visų jaunų žmonių. Bet šios priemonės duoda rezultatus ir tą reikėtų plėsti“, – pastebėjo G. Joteikaitė.
Sumaišius su alkoholiu gali grėsti ir gili koma
Apie psichoaktyviųjų medžiagų maišymo ir vartojimo kartu su alkoholiu pavojus portalui tv3.lt plačiau yra pasakojusi Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė.
Ji pažymėjo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau ir taip gali pridaryti siaubingos žalos organizmui, privesti net iki psichozių: „Tokios medžiagos sąlygoja tai, kad žmogus gali nesiorientuoti, jo sveikatai gali iškilti labai aiškus pavojus ne tik dėl jo psichinės būklės pasikeitimo, bet ir dėl poveikio širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemoms, temperatūros padidėjimo. Tokie žmonės, būna, tiesiog netveria savo kailyje. Bet dažnai tai medžiagos, kai nei vartojantis žino, ką vartoja, nei gaminantis, ką pagamino.“
Dar didesnė rizika, jei tokios medžiagos maišomos su alkoholiu, mat šios medžiagos turi skirtingą poveikį.
„Alkoholis turi sąmonę ir psichiką slopinantį poveikį, o ta psichoaktyvi medžiaga, kuri turi stimuliuojantį poveikį, smegenis stimuliuoja. Ką tai reiškia – žmogaus smegenys keletą minučių yra slopinamos, o keletą minučių – stimuliuojamos. Ir taip nuolatos vyksta tokios svarstyklės ir žmogus po kiek laiko gali išsekti.
Kitas dalykas, smegenys pačios nesupranta, kokiam žmogui tada būti. Ir tuomet dar labai dažnas atvejis, kad kai baigiasi kažkurios iš medžiagų poveikis, ta, kuri dar išlikusi, parodo viską, ką gali. Jei yra labai daug alkoholio ir prieš tai buvo medžiaga, kuri stimuliuojanti – ar ta pati stimuliuojanti psichoaktyvi medžiaga, ar energetinis gėrimas, jei pasibaigus jos veikimui alkoholio kraujyje dar labai daug, žmogus gali netekti sąmonės ir įkristi į labai gilią komą. Taip nutinka dėl labai stipraus alkoholio poveikio, kurio jis nepastebėjo, nes buvo vartojama ta kita medžiaga“, – galimas pasekmes sveikatai komentavo toksikologė.
