Prašymą vyras patalpino socialiniame tinkle „Facebook“:
„Kreipiuosi į jus su prašymu. Nemėgstu prašyti sau – mums. Lengviau padėti kitiems, bet kartais tenka paprašyti pagalbos. Laikas sudėtingas, turgelyje labai sumažėjo žmonių. Pragyvenimui mums užtenka, bet nebesigauna užsisakyti sendaikčių iš užsienio.
Visos uždirbtos lėšos išeina maistui, butui ir mokesčiams už turgų. Žinau, kad daugelis dabar gyvena taip, todėl neprašome jokios finansinės pagalbos. Turim rankas, kojas ir dvi galvas – užsidirbsime.
Kainų kelti blusturgiuke ir butikiuke nenorim, nes mūsų pirkėjai – tokie pat kaip mes. Ir mes juos labai mylime. Noriu paprašyti, kad jei tvarkysitės namus ir pamatysite nereikalingų daiktų, kurie gali būti naudingi kitiems, neišmeskite. Mes tikrai priglausime (išskyrus drabužius ir knygas).
Galime atsiskaityti: savo knygomis, mainyti į turimus daiktus, sumokėti, jei suma nedidelė, apsikabinti ir net net viešai padėkoti. Siunčiant iš kitų miestų, siuntimą apmokėsime. Tikime, kad rudenį žmonės sugrįš į blusturgiuką ir butikiuką ir mes atsigausime. O kol kas ačiū, kad perskaitėt ir pasiuntėt mums gerų minčių.“
Per penkerius metus – pirmas kartas
„Blusturgiuko“ savininkas A. Skačkauskas mielai sutiko pabendrauti su naujienų portalo JP žurnalistais. Tokiam bendravimui pritarė ir jo žmona Aušra.
„Per penkerius metus toks pagalbos prašymas – pirmas. Kartais įdėdavau į internetą, kad kas nors tvarkosi namus, gali mums pristatyti jau nebereikalingus daiktus. Kartais ir nupirkdavome, bet tai buvo prieš pandemiją.
Tačiau tokios situacijos nepamenu, kad būtų. Kita vertus, žmones suprantu, kad šiuo metu pinigai taupomi mokesčiams sumokėti. Brangsta elektra, ateis ruduo ir teks mokėti už pabrangusį šildymą. Todėl žmonių srautas labai sumažėjo ir turguje, ir mūsų blusturgiuke bei butikiuke“, – atsargiai rinkdamas žodžius kalbėjo puikiai panevėžiečiams žinomas, trijų knygų autorius Audrius.
Pabrango, bet kainų nekelia
A. Skačkauskas sako, jog suprasdami, kad reikia keisti prekiavimo taktiką, pakeitė net kainas.
„Net atsirado ant stalų užrašai, kad visos prekės po eurą. Juk labai svarbu kažką parduoti. Reikia surinkti pinigus, kad galėtume nusipirkti prekes – atnaujinti savo prekyvietę.
Antra vertus, puikiai suprantu, kad kiekvienuose namuose per gyvenimą susikaupia daug daiktų, kurių nebenaudoji. Tačiau tie nereikalingi daiktai gali kuo puikiausi tęsti savo gyvenimą kitose namuose, o tuo pačiu ir mums padėti“, – aiškinio Audrius ir tęsė:
„Mes neprašome finansinės paramos – su Aušryte turime rankas ir galvas, todėl prašome įvairių daiktų, kurie namuose nebeturi vietos. Nenorime būti našta nei kitiems, nei valstybei. Tik mums nereikia drabužių, knygų.
Su jais sudėtinga prekiauti. Bandžiau prekiauti knygomis, bet nepavyko parduoti. Beje, gauname siuntinius iš užsienio, bet viskas pabrango. Kai kurių siuntinių nebeįperkame, bet savo turgelyje kainų nekeliame – negalime, nes nenoriu netekti pirkėjų arba šiaip apsilankančių žmonių. Blusturgiuke lankosi žmonės neišlepinti pinigų ir gyvenimo“.
Žmonių nuoširdumas sugraudino
Išgirdęs klausimą, ar į pagalbos šauksmą ir prašymą atsiliepė pažįstami žmonės, Audrius plačiai šypsosi ir tvirtina, kad kai kurių net nežino.
„Su kai kuriais bendrauju tik socialiniuose tinkluose, o dar atsiliepė draugai iš senų laikų. Klausinėjo, kaip atsiųsti daiktus, kaip juos atgabenti. Nuo žmonių nuoširdumo ir gerumo net galva susisuko ir graudulys apėmė.
Supratau, kad mane supa daug gerų žmonių. Tuo labai džiaugiuosi. Visi siūlė pagalbą daiktais, o mums tai svarbiausia – mūsų toks verslas. Juk geriau, kad daiktai įgautų antrąjį gyvenimą, o ne atsidurtų šiukšlių konteineryje“, – teigė A. Skačkauskas ir mano, kad „Blusturgiukas“ prisideda prie tvaraus gyvenimo.
A. Skačkauskas neslepia, kad priimtų visus daiktus, kuriuos žmonės atiduotų parduoti.
„Tai, kas mums netiks, tikrai neišmesime, bet nuvešime į Caritą. Juk vargstančiųjų daugėja ir kartais net menkiausias daiktas gali pagelbėti žmogui išgyventi“, – dėstė vyras filosofišką požiūrį į daiktus, kuriems suteikiamas antrasis gyvenimas.
Vyrauja moteriški reikalai
Jam pritaria jo antroji pusė Aušrytė, kuri netoliese turi butikiuką. Beje, ant abiejų prekyviečių šviečia užrašai panevėžietiška tarme: „Blusturgiuks“ ir „Butikiuks“.
„Kai išėjau iš darbo mokykloje (Aušra dirbo 5-oje gimnazijoje – red. past.), nes nebegalėjau tose intrigose tęsti darbą, gyvenime atsirado butikas. Viskas prasidėjo nuo Audriaus prekybos sendaikčiais. Pagalvojau, o kodėl nepabandžius.
Butikiuką atsidarėme dviese su drauge, bet dabar likau viena šeimininkė. Kita vertus, tos senienos visada buvo artima sritis, tik butikiuks skiriasi nuo Audriaus blusturgiuko – prekyvietėje vyrauja papuošalai, mezginiai, trapios statulėlės, kvepalai, suknelės ir pačios nunerti megztiniai, rankinės. Moterys čia atrastų sau mėgstamus daiktus“, – pasakojo A. Skačkauskienė.
Tikisi sulaukti sugrįžtančiųjų
Aušra aiškino, kad prekyba sendaikčiais pradėjo prastėti pandemijos metu ir po pandemijos.
„Anksčiau atvažiuodavo net iš Vilniaus, o bet dabar žmonių srautai sumažėjo. Kita vertus, nieko keisto – krito perkamoji galia. Tačiau viliuosi, kad rudenį sugrįš į turgavietę žmonės, o tuo pačių jie apsilankys blusturgiuke ir butikiuke ir nusipirks sau širdžiai mielą daikčiuką“, – sakė A. Skačkauskienė ir teigė, kad laukia sugrįžtančiųjų žmonių.
Teksto autorė: Raimonda Mikučionytė
