Garliavos mergaitės ir su ja susijusių peripetijų drama įdomesnė už gigantiškus energetinius užmojus, nes politikams apie energetiką per sunku kalbėti, mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas.
– Kas laimi informacini karą (kuris tikrai vyksta) dėl nelemtų Garliavos įvykių?
– Mėginti atspėti, kas laimi informacinį karą dėl Garliavos įvykių, yra tas pats, kaip mėginti burti, kas laimi informacinį karą palaikant „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“. Abi pusės turi savo šalininkus, ir labai abejotina, ar vienos šalies argumentai bent kiek įtikina kitą šalį.
– Žiniasklaida pasidalijusi, o politikai, panašu, spėlioja – kurią pusę palaikyti naudingiau reitingams?
– Žiniasklaidos priemonės yra veikiamos dviejų jėgų: iš vienos pusės, jos nori įtikti savo skaitytojams, kita vertus – nori išsiskirti iš konkurentų. Manau, kad laikraščiai stengiasi palaikyti savo įsivaizduojamą skaitytojų poziciją („prieš pedofilus“ arba „už teismų sprendimus“), o didieji TV kanalai, transliuodami kur kas platesnei ir įvairialypei auditorijai, stengiasi atsiskirti nuo konkurento, užimdami priešingą poziciją.
Poveikis politikų reitingams, manyčiau, yra kiek pervertinamas. Abejotina, ar pozicija dėl Garliavos bus lemiama, didžiajai daliai rinkėjų pasirenkant, už ką balsuoti. Kitas reikalas, žinoma, yra aktyvūs proceso dalyviai, kurie truktelės savo pusėn į procesą įsitraukusius žmones.
Viena vertus, atrodo, kad palaikant Neringą Venckienę galima išlaikyti neutralius reitingus, o teismo sprendimą – gauti smūgį. Tačiau politikai skaičiuoja, kad, pasakius A, reikės sakyti ir B, todėl dėl trumpalaikio reitingų efekto neverta kurti žmogaus, kuris skatina nesilaikyti teismų sprendimų, reputacijos
– Kiek protinga yra sąmokslo teorija, kad brukant šią temą nukreipiamas dėmesys nuo energetinių projektų ir kitų dalykų, kuri kartais pasigirsta?
– Negalima teigti, kad šis „šaršalas“ nukreipia dėmesį nuo energetinių projektų. Andriaus Kubiliaus, Arvydo Sekmoko ir Dalios Grybauskaitės kalbos apie energetiką yra tokios pat įdomios, kaip skalbimo mašinos instrukcija. Energetikos projektai neturi visuomenės palaikymo, nes projektų organizatoriai nesugeba paprastai išaiškinti jų naudos. Tada Garliava yra kur kas įdomesnė, negu „Gazpromas“. Į Garliavą laikinai sugrįžo devintasis dešimtmetis, kai turėdamas stogą galėjai daryti, ką nori. Ir tai tęsis, kol laikinoji globėja N. Venckienė turės savo globėją. Tikėkimės, irgi laikinąją.
