Klaipėdos rajone, Dumpiuose, planuojamos statyti atliekų rūšiavimo gamyklos projektas dvokia afera. Mat 41 mln. litų vertės konkursą laimėjo įmonė, kurioje tėra trys darbuotojai. Dar daugiau, ta įmonė ir jos savininkė yra skolingos „Sodrai“. Maža to, naujos gamyklos pajėgumas lygiai toks pat, kaip ir šiuo metu veikiančios šiukšlių rūšiavimo linijos. Taip gali būt tik liberalų valdomoje Klaipėdoje.
Vieną turim, statom kitą
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) garsiojo Arūno Liubinavičius, įmonės įvaizdžio šauklio pagalba ištrimitavo: pasigyrė, kad statys 41,6 mln. litų vertės atliekų rūšiavimo gamyklą, pajėgsiančią per metus išrūšiuoti 75 tūkst. tonų atliekų. Keistas noras, mat pernai kovą tas pats KRATC Klaipėdos rajone veikiančiame Dumpių sąvartyne jau pastatė lygiai tokio pat našumo, tačiau kur kas pigesnę rūšiavimo liniją???. Viskas buvo taip, kaip dar 2012 metais žadėjo bendrovės vadovas Šarūnas Reikalas, savo metinio pranešimo 13 puslapyje. Cituojame: „Siekiant kaip galima greičiau pradėti atliekų rūšiavimą, nutarta įsigyti 75 tūkst. tonų našumo komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginį, kuris bus sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti 2013 m. kovo mėnesį.“
KRATC valdybos pirmininkas Vidmantas Plečkaitis teisinasi, dar vieną analogišką esą gamyklą statyti klaipėdiečius vertė Aplinkos ministerija. Tačiau aplinkos viceministras Almantas Petkus aiškina, kad komunalinių atliekų tvarkymas yra viena iš savivaldos funkcijų, todėl kiekviena pati sprendžia, kaip jai elgtis. O Aplinkos ministerija klaipėdiečių tikrai nevertė teikti paraišką Europos Sąjungos (ES) paramai gauti. „Dar prieš 10 metų buvo numatyta Lietuvai skirti 450 mln. litų ES lėšų bioskaidžioms atliekoms tvarkyti ir mechaniškai jas apdoroti. Klaipėda prieš trejus metus pati teikė paraišką 37 mln. litų paramai gauti. Jei dabar jie galvoja, kad nereikėjo, tai kam tuomet vargo?“ – stebisi A. Petkus.
Aplinkos apsaugos viceministras taip pat patvirtino, kad atliekų rūšiavimo gamyklos generalinis rangovas- jau pradžioje minėtoji įmonė, kurioje tėra trys darbuotojai,- privalės būti ir būsimos įmonės operatoriumi. „Toks yra ES reikalavimas, mat šiam projektui įgyvendinti skiriama net 85 proc. lėšų. Todėl paramos gavėjas, šiuo atveju tai yra Klaipėdos RATC, negalės būti ir būsimos rūšiavimo linijos operatoriumi...“, - paaiškino viceministras.
Iki 2020 metais Lietuvoje turės būti perdirbama iki 50 proc. komunalinių atliekų
Laimėtoja - skolininkė
Gamyklos Klaipėdoje ir rūšiavimo įrenginių statybos konkurse dalyvavo net 36 įmonės. Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „NEG Energy“, pasiūliusi įvykdyti projektą už 41,6 mln. litų.
Svetainėje rekvizitai.vz.lt sužinome, kad įmonėje, laimėjusioje 41,6 mln. Lt vertės konkursą, dirba tik trys darbuotojai. Negana to, ji 2013 m. gruodžio 1 d. buvo skolinga SODRAI 166 litus. Kas buvo tos likusios 35 įmonės? Ar ir jos turėjo skolų? Kokia jų darbo patirtis, gal jose dirbo tik po vieną darbuotoją?
Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės duomenimis, palaimintoji „NEG Energy“ registruota 2011 metų gruodžio 14 d., jos įstatinis kapitalas - 10 000 Lt, 100 proc. akcijų valdo UAB "New Energy Group". Pastaroji yra ir Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo, statybos ir naudojimo konkurso nugalėtojos „Energesman“ viena iš akcininkių. Pastudijavus Klaipėdos atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo, statybos ir naudojimo konkurso nugalėtojos „NEG Energy“ balansą ir pelno bei nuostolio ataskaitą be darbuotojų skaičiaus, sužinome, kad ji registruota apgriuvusiame Vilniaus senamiesčio name, turi vos 12 638 litų vertės balansinio turto. 2012 m. „NEG Energy“ gavo 115 Lt pajamų, sumokėjo 17 litų pelno mokestį ir metus baigė gavusi ...98 litus grynojo pelno... Ar koks finansų analitikas, ekspertas imtųsi vertinti tokią įmonę?
Na, kai suvoki, koke rimti vyrai atėję iš FNNT, savivaldybės viešųjų pirkimų tarnybos, pluša KRATC-e – nebesistebi niekuo...
Ramūs kaip belgai ir užsakovai, ir ministerija
Kai paaiškėja, kokio kalibro darbuotojai veržiasi ir įsidarbina šiukšlių versle, suvoki, kodėl naujos gamyklos Klaipėdoje užsakovai tokie ramūs.. KRATC direktorius Šarūnas Reikalas tvirtina, kad konkursas vyko vadovaujantis „Viešųjų pirkimų įstatymu. Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „NEG Energy“ pateikė pasiūlymą, kuriame dalyvauja 4 bendrovių konsorciumas. Visų pasiūlymą teikusių bendrovių kvalifikacija atitiko viešųjų pirkimų konkurso reikalavimus. Konkurso medžiaga buvo patikrinta vykdančiosios institucijos – LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). 2013-11-15 iš APVA gautas raštas, kad, patikrinus pasiūlymų vertinimo dokumentus ir sutarties projektą, leidžiama pasirašyti sutartį su laimėtoju. 2013-11-26 sutartis pasirašyta. Jos vykdymui UAB „NEG Energy“ turi pateikti sutarties vykdymo garantiją, o garantiją suteikęs bankas įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui (KRATC) nurodytą sumą, jeigu banko klientas, už kurį bankas garantavo, neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę garantijos gavėjui“.
Lietuvos aplinkos ministerijos Atliekų projektų skyriaus vedėjas Vytautas Vrubliauskas paaiškino, kad konkurso nugalėtojas nebūtinai turi būti ir statybininkas, mat jam suteikiama teisė kooperuotis. „Savo pasiūlyme tiekėjas UAB „NEG Energy“ turėjo teisę remtis kitų asmenų pajėgumais, įrodinėdamas atitiktį teisės verstis veikla reikalavimui, tačiau privalėjo pateikti perkančiajai organizacijai priimtinus įrodymus apie kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą tiekėjui per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pati „NEG Energy“, būdama generaliniu rangovu, statybos darbų nevykdys, o visi darbai, kaip tai matyti iš pasiūlymo, bus atlikti kitų įmonių (jos pasamdytų rangovų ir subrangovų), kurios turi visus atestatus, reikalaujamus pirkimo sąlygose. Taip pat pažymėtina, kad patikrinusi analogiškų pirkimų procedūras Viešųjų pirkimų tarnyba VPĮ pažeidimų nenustatė. Remiantis tuo kas išdėstyta aukščiau, buvo priimtas sprendimas pritarti Klaipėdos RATC atliktoms pirkimo procedūroms“, - paaiškino V. Vrubliauskas.
Kaip ekonomistė, atkreipiu dėmesį, mieli miestiečiai, kad remiantis tokia logika, sudaromos sąlygos tarpti tarpininkams, turintiems informaciją ir plačius pažinčių tinklus.
Vėl apie „draugus“
Pats Klaipėdoje vykusį konkursą laimėjusios įmonės vadovas Orentas Strikaitis, taip pat tvirtina, kad nei jis, nei jo vadovaujamos įmonės darbuotojai nesiruošia statyti antros, analogiškos gamyklos. „Mes tik operuosime, būsime viso proceso ir pastatytos gamyklos operatoriai. O statys ir projektuos kita įmonė, UAB „Hidrostatyba“, - sakė O. Strikaitis. (UAB „Hidrostatyba“ vadovauja liberalo eksmero Rimanto Taraškevičiaus kaimynas).
Jis taip pat pripažino, kad „NEG Energy“ yra skolinga „SODRAI“. „Visko gali būti. Juk žinote, nauja įmonė... Tačiau ta skola laikina. Klausiate, kaip naujai įmonei bankai galėjo suteikti dešimties milijonų litų vertės garantijas? Nežinau, gal pasitikėjo“, - nieko konkretaus neatsakė O. Strikaitis. Beje, gamyklą statysianti bendrovė „Hidrostatyba“ taip pat yra konkurso rengėjo ir užsakovo Klaipėdos RATC akcininkė, 2010-ų metų kovą turėjusi 40 086 vieno lito vertės bendrovės akcijas. „Hidrostatyba“ taip pat statys ir Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklą, kurios vertė 119 mln. Lt. „Hidrostatyba“ yra Džiazo festivalio, kurį rengia Inga Grubliauskienė, viena iš rėmėjų. Bet tęskime pažintį su „šustrais“ vyrais. Strikaitį posūkyje lenkia toks Velička. Vienintelės „NEG Energy“ akcininkės „New Energy Group“ vadovas Saulius Velička nevargo ir neaiškino, kaip pavyko gauti banko garantiją, o ragino kreiptis į jau minėtąjį O. Strikaitį. „Įmonė turi naują vadovą, jis viską žino“, kuklinosi S. Velička. Tačiau ponas Saulius Velička- vyras gabus. Laikraščio „Ūkininko patarėjas“ duomenimis, 2012 metais jis vadovavo bendrovėms „Gavyba“, „Lentvario šiluma“, „Trakų šiluma“, UAB „LAE group“, UAB „Energijos grupė“, „Energijos žara“, „Vėjo pašvaistė“ ir dar kelioms bendrovėms, kurių dauguma registruotos vienu adresu. Veikla jų įvairi – nuo vėjo jėgainių iki durpynų. Primena istoriją apie Ostapą Benderį? Beje, ir S. Veličkos vadovaujama įmonė, vienintelė „NEG Energy“ akcininkė, negali pasigirti itin didelėmis pajamomis. Užtat šios bendrovės skola „rimtesnė“ – rekvizitai.vz.lt duomenimis, 2013 m. lapkričio 28 d. ji SODRAI buvo skolinga 7207 Lt. Vargšė „Sodra“, kai iš Lietuvos verslo“ ryklių“ – vien tik skolos. (Man jau nebe pensininkų, o Sodros“ gaila. Aš pensijos tikrai nebegausiu.... ). To paties S. Veličkos vadovaujama ir jam priklausanti įmonė „New Energy Group“ yra viena iš Vilniaus apskrityje iškilsiančios atliekų rūšiavimo gamyklos projektavimo, statybos ir naudojimo generalinės rangovės UAB „Energesman“ akcininkių. Tik Vilniuje užsakymas kur kas riebesnis - 119 mln. litų, o Klaipėdoje– mizeris, tik 41,6 mln. Lt.
Įdomiausia yra tai, kad atliekų kiekiui vis mažėjant, o ir likusį išrūšiavus „iki adatos“, ką degins milžiniško galingumo „Fortum Klaipėda“ gamykla? Juk ji pajėgi per metus į savo krosnis sumesti net 240 tūkst. tonų šiukšlių!!!. KRATC kol kas pristato vos pusę reikalingo kiekio, kuris ateityje mažės. Tai kam reikėjo statyti tą atliekų deginimo gamyklą?
Karalius - nuogas
Vietos spaudoje, užsakomuosiuose straipsniuose, miesto valdžia mums įrodinėja ir garantuoja, kad jau nuo 2015 metų būsime rūšiuojantis miestas, vieninteliai, kurie šalyje negausime kažkokių mistinių Europos sąjungos baudų. Gyvensim beveik kaip švedai, kurie yra Europos rūšiavimo lyderiai. Būsime ne tik sveikiausias, bet ir švariausias miestas. Beveik kaip Singapūras. Ar tai bus tik Giruliuose, Skautų gatvėje, gal dar Tauralaukyje bei Žaliajame slėnyje- nepatikslina.
Deja, švedai jau gana senokai nebestato atliekų rūšiavimo gamyklų – jie iš principo kitaip sprendžia atliekų rūšiavimą: sąvartynų pas juos apskritai nėra, o veikia Užstato Sistema. Gyventojai priduoda antrines žaliavas (t.y. parduoda), o už išmestą nerūšiuotų atliekų svorį susimoka. Ne už “kvadratus” kaip Klaipėdoje! Tuo tarpu miesto meras Vytautas Grubliauskas su visa savo svita ne kartą akcentavo, kad pasverti, kiek koks gyventojas išmeta šiukšlių, techniškai yra neįmanoma. Esą, pastatyti apie 40 tūkstančių litų kainuojantį požeminį konteinerį būtų “pigiau” nei pakeisti konteinerius į tuos, kuriuose įmontuotos svarstyklės. Kas gali paneigti, jog sveriantys konteineriai yra akivaizdžiai per pigūs, norint pasipelnyti?… nes parodys tikrą surenkamų atliekų kiekį.
Akivaizdu kad šiukšlės ir rūšiavimas – yra tik priedanga dideliam pinigų „rūšiavimui“. Europiniai pinigai, kartu su mūsų sumokėta rinkliava, jau daugiau nei dešimtmetį maitina uostamiesčio valdančiuosius liberalus, jų šeimas bei grupes draugų patricijų… Klaipėdiečių paskirtis tik dirbti, dirbti ir noriai mokėti vis augančias rinkliavas. Norite užsukti į savivaldybę ir gauti informacijos? Nepavyks. Kol praeisite visas patikras per 1,5 milijono litų kainavusį „Vieną langelį“ savivaldybėje, toks noras išgaruos kaip kamparas. Svarbu, kad tik politikai - tie kiti, ne liberalai- neuždavinėtų „nepatogių“ klausimų Arba, nespausdintų tokia Petraitienė jiems savo laikraščių . Jeigu blogai manančių, nesižavinčių liberalų valdžia daugėja, jiems metai iš metų rengiamos nemokamos šventės – „Džiazo“ ar kažko kito – svarbu, kad smegenys per laimingas dienas būtų užpiltos alkoholiu. Juokauju. Svarbu, kad jūs užsimirštumėte, ir nesidomėtumėte kažkokiais nemokamų švenčių rėmėjais a-lia šidiškiais, strikaičiais, veličkomis... Sustosiu. Sąrašas būtų per ilgas.
