Prezidentūra kol kas nesiima spręsti ankstesnio prezidento palikto galvosūkio dėl teisininko Raimondo Bakšio skyrimo nuolatiniu Nacionalinės teismų administracijos vadovu.
"Prezidentas tokio klausimo neiškėlė, o aš pats kelti šito klausimo neišdrįsau", - po pirmadienį (01.19) vykusio susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu sakė laikinasis Nacionalinės teismų administracijos vadovas R. Bakšys.
Pažymėjęs, kad įstatymas numato Nacionalinės teismų administracijos vadovo skyrimą prezidento dekretu, R. Bakšys pripažino, kad šis galvosūkis kol kas dar nėra išspręstas.
Prezidento patarėja teisės klausimais Milda Vainiutė R. Bakšio susitikime su prezidentu nedalyvavo, todėl BNS teigė negalinti komentuoti šio klausimo.
2002-ųjų rugsėjį tuometinis prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu atsisakė skirti buvusį Teismų departamento vadovą R. Bakšį Nacionalinės teismų administracijos direktoriumi.
Šis paskyrimas susijęs su 2002-ųjų kovą įsigaliojusiu Nacionalinės teismų administracijos įstatymu, pagal kurį Teismų departamentas pakeitė pavadinimą ir tapo Nacionaline teismų administracija.
Tada V. Adamkaus patarėjai tokį sprendimą motyvavo prezidentui suteikta konstitucine teise ir galiojančiais įstatymais, taip pat nepakankama R. Bakšio kompetencija eiti šias pareigas.
R. Bakšio kandidatūrą šalies vadovui teikė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
Žiniasklaidos teigimu, tuometinis prezidentas vilkino priimti sprendimą dėl R. Bakšio, nes pageidavo, kad jam būtų sudaryta galimybė rinktis ne iš vieno, bet iš kelių kandidatūrų, nors Nacionalinės teismų administracijos įstatymas neįpareigoja teikti kelių kandidatų.
Pagal Nacionalinės teismų administracijos įstatymą administracijos vadovą prezidentas skiria penkeriems metams Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu.
Nacionalinė teismų administracija sudaro Nacionalinės teismų administracijos biudžeto bei investicinių programų projektus, sudaro ir tvarko su Nacionalinės teismų administracijos veikla susijusias duomenų bazes, rengia teismuose naudojamų statistinių ataskaitų formų bei teisės aktų projektus, analizuoja teismų darbo krūvį bei teismų darbo sąlygas.
R. Bakšys sakė susitikime su R. Paksu aptaręs Teismų taryboje svarstytus klausimus dėl teisėjų padėjėjų, reikalingų tam, kad po naujųjų procesinių kodeksų įsigaliojimo padėtų teisėjams atlikti techninius darbus - rengti paruošiamuosius dokumentus."Įstatyme jie yra numatyti, tačiau nėra lėšų skirta šioms pareigybėms įvesti", - pabrėžė R. Bakšys.
Anot jo, atsiradus padėjėjams, teisėjai turėtų mažiau darbo ir sutrumpėtų bylų nagrinėjimo terminai. "Tai yra pats pagrindinis dalykas, kurio iš mūsų reikalauja Europos Sąjunga", - sakė R. Bakšys.
Susitikime taip pat kalbėta apie teisės aktuose numatytų priedų teisėjams mokėjimą. Anot R. Bakšio, priedams mokėti nėra pakankamai lėšų, nors teisėjų darbo apmokėjimą reglamentuojantis įstatymas juos nustato.
"Susidaro situacija kai tai, kas priklauso pagal norminius aktus, nėra pilnai išmokama. Gali kilti ir tokia situacija, kai teisėjai dėl jiems priklausomos nesumokėtos dalies gali būti priversti kreiptis į teismą", - teigė R. Bakšys.
BNS
