Plungiškė 80-metė Genutė Meškienė, asociacijos „Onkologinės ligos draugas“ narė, pasakojo, kad storosios žarnos vėžiu susirgo 2018 m.
„Nustatyta 3 stadija, buvo labai blogai. Vieni gydytojai pasakė, kad neišgyvensiu iki Kalėdų, kiti – kad gyvensiu, kiek man skirta.
Gydymu esu labai patenkinta – vaistų jokių negaunu, tik kartą į metus „lendu“ į magnetinį [magnetinio rezonanso tyrimą, – aut. past.], nes esu labai alergiška jodui, kaip ir daug vaistų.
Pernai įsirašiau į Plungėje įsikūrusį būrelį, važinėjame po kaimus, miestelius, vaikštome, kalbame apie ligas, kad reikia gydytis, nedelsti“, – Seime storosios žarnos vėžio problematikai ir prevencijai skirtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Stebisi žmonių abejingumu
Moteris apgailestavo, kad jos atveju liga nustatyta pavėluotai: „Vis sakė, kad hemorojus, hemorojus, o kur tau hemorojus, kai kraujai pradėjo bėgti.“
G. Meškienė teigė, kad amžiaus ribos tikrintis nėra. „Mano mama irgi sirgo, bet sulaukė 91 metų, nors susirgo 45 metų. Žmonės vieni nori tikrintis, kiti – ne, sako, kad nesąmonė, nesirgs. Sakau, o ką tu žinai, nueik pasitikrink ir atrado“, – dalinosi moteris.
Plungiškė už rūpestį itin dėkojo medikams, nes ligoninėje teko pabūti ir ilgiau: „Buvo ir tokia situacija, kai kojų ir rankų nevaldžiau.“
Taip pat iš Plungės savo patirtimi pasidalinti atvykusi Birutė stebėjosi, kodėl žmonės tokie abejingi savo sveikatai. „Darbe asmeniškai susidūriau su moterimi, kuri papasakojo, kad jos seneliai, tėvai mirė nuo vėžio ir man pažastyje jau kokie trys metai yra guziukas.
Klausiu, kodėl tu neini tikrintis, sako, kad neskauda. Sakau, kad tuoj pat rytoj eitų pas šeimos gydytoją, tiesiog norėjosi ją nutempti, kad pasitikrintų.
Negana to, kad seneliai, tėvai mirė nuo vėžio, sakau, kad pagalvotų apie ketvirtoką berniuką. Nežinau, ji nuėjo ar ne, bet buvo tiesiog nesuvokiama, kad neina tikrintis“.
Moteris dalinosi, kad jai pačiai buvo ant veido lyg raudonas spuogiukas, o buvo nustatyta piktybinė liga. „Mano sesė yra medikė ir jai ant smilkinio atsirado darinys, jai surado ligą, sako, kad ir aš važiuočiau tikrintis. Tai ir man surado, padarė operaciją 4 metai viskas gerai, kas pusę metų tik pasitikrinu“, – pasakojo Birutė.
Daugėja vėžio atvejų ir tarp jaunų žmonių
VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus konstatavo, kad storosios žarnos vėžys, anksčiau buvęs antroji mirties ir ligų sukeliamos naštos priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų labiausiai išsivysčiusiose valstybėse jau užima pirmą vietą.
„Įvertinus per dešimtmetį pasaulyje įvykusius pokyčius, matome, kad ligos sukeliama našta 23 proc. yra didesnė nei prieš 10 metų. (...) Visose šalyse stebimas vėžio atvejų didėjimas, bet labiausiai išsivysčiusių šalių išsiskiria sergamumo ir mirštamumo kreivės – nustatoma daugiau atvejų, bet pavyksta juos pagydyti.
„Alkoholis patikimai didina riziką sirgti storosios žarnos vėžiu. Taip pat žinome, kad pieno produktai, kalcio vartojimas, viso grūdo produktai patikimai mažina riziką.“
Pačiose turtingiausiose valstybėse net ir sergamumo pokytis per 10 metų yra mažesnis, taigi turtingesnės valstybės vis tik gali rasti būdų, kaip ne tik sumažinti mirties nuo vėžio riziką, bet ir išvengti naujų vėžio atvejų. Čia labai svarbi ne tik sveika gyvensena, bet ir patikra“, – pabrėžė jis.
Pasak profesoriaus, kasmet daugėja vėžio atvejų asmenims iki 50 metų, taip pat – ir tarp jaunų asmenų: „Didžiausi pokyčiai matomi Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) bei Australijoje. Tai, ko gero, rodo tam tikrą gyvenimo būdą, mitybos būdą.“
Vietoj alkoholio – pienas ir viso grūdo produktai
Vertinant mirties nuo storosios žarnos vėžio riziką, Europos Sąjungoje matome, kad Lietuvos rodiklis yra kažkur per vidurį.
„2017 m. vėžio registro duomenimis, Lietuvoje vėžiu suserga virš 17 tūkst. žmonių, daugiau nei 1600 suserga storosios žarnos vėžiu. Jei bendrai nuo vėžio miršta apie 8 tūkst., 800 mirčių sudaro mirtys nuo storosios ir tiesiosios žarnos vėžio“, – anksčiausius prieinamus vėžio registro duomenis pateikė gydytojas.
Po teigiamo testo pabijoję atlikti kolonoskopiją mirties riziką dėl bet kokios priežasties žmonės padidina 2 kartus.
T. Poškus akcentavo, kad vieningai sutariama, jog alkoholis patikimai didina riziką sirgti storosios žarnos vėžiu. „Taip pat žinome, kad pieno produktai, kalcio vartojimas, viso grūdo produktai patikimai mažina riziką. Taigi nepamirškime, kad yra maži dalykai, kuriais vadovaujantis kiekvienas eidamas į parduotuvę gali savo riziką sąlygoti teigiama linkme“, – patarė gydytojas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina ir gausus raudonos bei rūkytos mėsos vartojimas. Reikšmingai su didėjančia storosios žarnos vėžio rizika susijęs ir nutukimas bei antsvoris.
Tikslas – ištirti dar nejaučiant simptomų
Profesorius atkreipė dėmesį, kad vėžys neatsiranda per akimirką – laikas nuo vienos ląstelės pokyčio iki didelės invazinės karcinomos, kai pacientą tenka gydyti operacija ar chemoterapija, imuniterapija, spinduliniu gydymu, gali būti skaičiuojama metais ar net dešimtmečiais.
„Ir tai suteikia galimybę mums rasti ankstyvus pakitimus, kurie dar nevirto išplitusiu vėžiu ir tai yra vieta, kai mes galime tikrinti sveikatai atrodančius ir simptomų neturinčius asmenis“, – kalbėjo T. Poškus.
Jis priminė, kad nuo 2009 metų Lietuvoje pradėjo veikti ankstyvosios prevencijos programa, kuri kvietė visus 50–75 metų amžiaus asmenis. Jiems buvo atliekamas slapto kraujo mėginys, jei jis teigiamas – gaunamas siuntimas kolonoskopijai. Jei tyrimas būdavo neigiamas, pakartotinai tikrintis žmogus turėdavo po 2 metų:
„Bet visa tai buvo daroma tik tiems asmenims, kurie patekdavo pas šeimos gydytoją, jei žmogus į jį nesikreipdavo ar gydytojas jo nepakviesdavo, žmogus ir likdavo nepasitikrinęs.“
Teigiamas testas nereiškia vėžio diagnozės
Pasak jo, dalyvavusių programoje skaičius nuolatos didėjo, tiesa, per pandemiją stebėtas kritimas, tačiau dabar skaičiai grįžo į 2019 m. apimtis. Vis tik ne visos įstaigos užtikrina gerą įtraukimą –stambiuosiuose miestuose yra įstaigų, kurios geba pakviesti daugiau kaip 90 proc. tikslinės populiacijos, bet kartu ir tokių, kurios visiškai nieko nepakviečia.
„Tai rodo didelį sveikatos paslaugų netolygumą. (...) Sudalyvavusiems patikroje apie 8 proc. atsakymas bus teigiamas ir jie turėtų atlikti kolonoskopiją. Nelaimei, ji atliekama tik 55 proc. tų, kuriems ji turėtų būti atliekama“, – apgailestavo T. Poškus.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad tik 2 proc. žmonių, kuriems nustatomas teigiamas testas, diagnozuojamas vėžys: „Kiti galvoja gavę teigiamą testą, kad mirs nuo vėžio, bet 30 proc. nustatomi nepiktybiniai navikai, kurie pašalinami be jokios operacijos kolonoskopijos metu. Galvoti, kad teigiamas testas yra katastrofa, taip tikrai nėra.“
Mirties riziką sumažina 2 kartus
Vis tik profesorius akcentavo, kad vis tik po teigiamo testo pabijoję atlikti kolonoskopiją mirties riziką dėl bet kokios priežasties padidina 2 kartus.
„2013 metų duomenimis, matėme, kad jei patikros metu slapto kraujo testas buvo neigiamas, mirti nuo bet kokios priežasties buvo 4 proc., jei buvo rastas teigiamas tyrimas ir atlikta kolonoskopija, ši rizika siekė 4 proc., bet jei kolonoskopija nebuvo atlikta, ši rizika padvigubėja – iki 8 proc. mirti nuo bet kokios priežasties, nekalbant apie storosios žarnos vėžį. (...)
„Kiti galvoja gavę teigiamą testą, kad mirs nuo vėžio, bet 30 proc. nustatomi nepiktybiniai navikai, kurie pašalinami be jokios operacijos kolonoskopijos metu.“
Taip, kolonoskopija nėra maloni procedūra, pats jas darau, ji gali būti skausminga. Ir jei pacientas išeina nepatenkintas kolonoskopija, jis jautė diskomfortą, apie tai sužinos ir jo šeimos nariai, kiti aplinkiniai ir tai paskatins kitus nedalyvauti.
Todėl matome pokyčius – pacientai nori atlikti šią procedūrą su sedacija – tokiu būdu atliekama daugiau nei 2 trečdaliai kolonoskopijų“, – kalbėjo gydytojas.
Kvietimą išsitirti gaus paštu į namus
Pasak jo, dėl šių iššūkių nuspręsta sukurti atnaujintą programos sistemą, kuri turėtų išspręsti dalį kylančių problemų. Naujoji programa sudaryta iš kelių etapų – tiriamųjų sąrašo sudarymo, kvietimo siuntimo, mėginių apdorojimo, siuntimo kolonoskopijai ir kolonoskopijos procedūros.
„Tiriamųjų sąrašo sudarymas turėtų būti atliktas centralizuotai patikros programos centruose, kur iš registrų centro žmonėms nuo 50 ir nepasiekusiems 76 metų jie kas 2 metus būtų į traukiami į patikros sąrašą, jis perduodamas koordinaciniam centrui.
Antruoju etapu jame yra pagaminamas vokas, į kurį yra įdėtas labai paprastas mėginukas, kurį tiriamasis gaus į namus. Jis yra atidaromas, patepliojamas, uždaromas, įdedamas siusti į voką atgal, yra adresas, apmokėjimas ir tai yra patikra, kurioje žmogus sudalyvauja. Jei nesulaukiame atsakymo iš paciento, tą kartojame per 3 mėnesius.
Be to, atsakymas yra ne „taip“ ar „ne“, bet gauname skaičių, koks yra kraujo kiekis nustatomas išmatose. Vėliau duomenys apie tyrimą fiksuojami e.sveikatoje, tuos, kuriuos reikėtų siųsti kolonoskopijai, registruojame centralizuotai, kad šeimos gydytojas, įvertinęs bendrą paciento būklę jį nusiųstų atlikti kolonoskopiją“, – eigą nupasakojo T. Poškus.
Nors kas vyksta pilotinis projektas, kurio metu išsitirti nauju būdu bus pakviesti 20 tūkst. pacientų, planuojama, kad metų pabaigoje turint rezultatus iš bandomojo projekto būtų galima judėti į nacionalinę programą.
Nepavyksta išvengti ir komplikacijų
Gydytojas akcentavo, kolonoskopijų pajėgumai šalyje turi didėti. „Tai nėra lengvai padaroma, čia yra didelė erdvė, kur regionai gali padidinti savo pajėgumą, tai yra dienos paslaugos, kurios yra ekonomiškai rentabilios.
Svarbu jas priartinti prie asmens, kad nereikėtų kolonoskopijai važiuoti iš Visagino į Vilnių, o kad paslaugą galėtų gauti Visagino ligoninėje“, – pabrėžė jis.
Tiesa, T. Poškus įspėjo ir apie tai, kad kolonokopija gali turėti savo komplikacijų: „Patikroje sudalyvavus 40,4 tūkst. asmenų mes turėsime apie 10 žmonių, kuriems darant kolonoskopija storoji žarna prakiurs, greičiausiai vienas žmogus iš jų mirs ir turėsime 152 kraujavimus. Turime suvokti, kad tai, ką darysime, susiję su riziką.
Bet kodėl tą darysime? Nustatysime beveik 500 vėžio, kuris neturi jokių simptomų, atvejų ir, kas dar svarbiau – beveik 8 tūkst. nepiktybinių navikų, kuriuos pašalinus žmonės niekada nebesusirgs vėžiu. Manau, skaičiai kalba patys už save.“
Jis pridūrė, kad svarbu ne tik diagnozuoti, bet ir tinkamai gydyti. Profesorius pasidžiaugė, kad matomas aiškiai gerėjantis pacientų išgyvenamumas, didžiausias skirtumas stebimas kalbant apie 3–4 stadijos vėžinius susirgimus. „Tad gydymo galimybės tikrai yra geresnės, chirurgijos kokybė yra geresnė. (...) Daliai sergančiųjų net atsiranda naujos gydymosi galimybės, kai operacijos nereikia“, – dėstė jis.
Be to, pacientai gali reikšmingai padidinti tikimybę išgyventi, jeigu rinksis dažnai operuojančius chirurgus netgi dažnai operuojančiose ligoninėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
