Sužinoję lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatus, dalis mokinių džiaugiasi – jų dvylikos metų triūsas pagaliau buvo įvertintas, tačiau mokytojams tenka ne tik stebėti džiugias šypsenas, bet ir šluostyti ašaras – neišlaikius lietuvių kalbos egzamino užsiveria durys į aukštąsias mokyklas.
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Danutės Šukienės teigimu, lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 87,2 procento abiturientų, o kad išlaikytų egzaminą mokiniai turėjo surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų taškų - 31 tašką iš 104 galimų.
“Kalbant apie teksto rašymo užduotį, jau galime pasakyti, kad maždaug pusė mokinių rinkosi teksto interpretaciją, o kita pusė – samprotavimo rašinį. Iš interpretacijos ryškiai išsiskyrė J.Biliūno “Liūdnos pasakos” ištraukos interpretavimas - jį rinkosi apie 6000 mokinių, apie 1500 mokinių interpretavo V.Krėvės “Skirgailos” ištrauką ir mažiausiai – 1200 abiturientų – pasirinko analizuoti J.Vaičiūnaitės eilėraštį “Saulėgrąža””, - pasakojo D.Šukienė.
Mokytojos ekspertės, taisiusios abiturientų darbus, nuomone, egzaminas buvo nesunkus – tekstai, parinkti interpretacijoms, buvo puikūs. Tie, kurie mokėsi ir viską surašė konkrečiai ir tiksliai - gavo šimtukus, bet buvo ir neišlaikiusių.
“Manau, kad yra absurdiška, kai žmonės, mokykloje mokęsi devyniems, neišlaiko egzamino. Tokių absurdų neturėtų būti. Apeliacijų datos yra nukeltos, todėl šiais metais įstoti į aukštąją mokyklą net ir gabūs mokiniai jau nebeturi šansų”, - piktinosi mokytoja.
Mokytojos nuomone, vertinimai nėra visiškai objektyvūs dėl baisaus darbų taisymo tempo ir mažo taisiusiųjų žmonių skaičiaus. NEC duomenimis, tik pirmųjų savaitę Kaune bei Vilniuje dirbo 350 mokytojų metodininkų ir ekspertų, o vėliau šis skaičius mažėjo.
Rezultatai nelygintini
“Iš esmės pernykščiai ir šių metų egzaminai yra nelygintini. Į naują egzaminą žiūrima visai kitaip, nes jis yra visiškai kitoks. Kalbėti apie tai, ar toks žinių patikrinimas yra geresnis nei buvęs, galima būtų tik tuomet, jei būtų atlikta analizė. O dabar turime tik mažesnį neišlaikymo procentą, šiemet jo neišlaikė apie 13 proc., o pernai šis skaičius buvo apie 16 proc.”, - sakė Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėjos pavaduotoja Gitana Notrimaitė.
Anot jos, 13 proc. neišlaikiusių iš 20 525 kandidatų nėra daug. “Normalu, kad kas nors neišlaiko valstybinio lietuvių kalbos egzamino, nes valstybinis egzaminas kartu yra ir stojamasis”, - pridūrė specialistė.
Neišlaikyti privaloma
Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos Loretos Žadeikaitės teigimu, dalis mokinių privalo neišlaikyti egzamino, nes jei jį išlaikytų visi laikiusieji, jo nebūtų galima vadinti patikimu.
“Tarkime, juk negali žmogus, kuris mokosi prancūzų kalbą, išlaikyti anglų kalbos egzamino, atsakęs teisingai į vos kelis klausimus – teisingai sudėjęs kryžiukus. Tokiu atveju egzaminas būtų visiškai nepatikimas”, - aiškino L.Žadeikaitė.
Detalesnę egzamino analizę žadama pateikti rugsėjo mėnesį, kai bus atlikta kiekybinė ir kokybinė šio egzamino analizė.
“Skaičiuojame kiekvieno mažiausio klausimo statistiką ir tik tada galime pasakyti, kiek mokinių į kokį klausimą atsakė. Kiekviename teste turi būti ir lengvų, ir vidutinių, ir pakankamai sudėtingų klausimų – kad gautume tobulų egzamino užduotį”, - pasakojo L.Žadeikaitė.
Jos teigimu, egzaminas tobulu laikomas tuomet, jeigu visi laikę mokiniai išsirikiuoja į vienų eilę - yra tolygus balų pasiskirstymas. Svarbiausia yra ne kuris abiturientas kurio klausimo neatsakė, o bendra atsakymų suma, nes ir pats gabiausias mokinys, sprendžiantis olimpiadines užduotis, gali “užkibti” ant lengviausio klausimo.
Metaksa – meninė priemonė?
Patys uoliai mokęsi abiturientai nesiskundžia nei dėl neteisingų vertinimų, nei dėl egzamino struktūros. 82 procentus surinkusio abituriento Juliaus Kuknevičiaus nuomone, pats egzaminas buvo puikiai paruoštas ir atlikti teksto suvokimo užduotį nebuvo sudėtinga, nes atsakymai buvo pateikti pačiuose tekstuose – tereikėjo gerai įsiskaityti.
Tuo tarpu mokytojos, dirbusios egzaminų vertinimo komisijoje, buvo pasipiktinusios. “Mūsų, lituanisčių, nuomone, teksto suvokimo užduotys su lietuvių kalba neturi nieko bendro - tik tiek, kad vienoje iš užduočių reikėjo rasti menines priemones. Tačiau ir čia atsakymų buvo įvairiausių - viename darbe menine priemone buvo įvardinta metaksa”, -
pasakojo mokytoja. Išgirdę brandos egzaminų rezultatus abiturientai ne visuomet džiūgauja - kai kuriems tai tampa naujo etapo – egzaminų perlaikymo - žinia. Šiemet net 13 proc. laikiusiųjų valstybinį lietuvių gimtosios kalbos egzaminų jį teks perlaikyti.
Kiti rezultatai
Lietuvių valstybinės kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 89,7 proc., pernai – 93,8 proc. kandidatų.
Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 90,2 proc., pernai – 82,3 proc. kandidatų.
Biologijos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 95,4 proc., pernai - 92,6 proc. kandidatų.
Chemijos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 98,5 proc., pernai - 98,6 proc. kandidatų.
Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 88,5 proc., pernai – 88,8 proc. kandidatų.
Rusų užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 96,5 proc., pernai – 95,5 proc. kandidatų.
Vokiečių kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 97,9 proc., pernai – 94,3 proc. kandidatų.
Prancūzų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė visi, pernai – 96,3 proc. kandidatų.
Zita Voitiulevičiūtė
Agnė Vaitasiūtė
