Alga turės būti perskaičiuojama
Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Bus mokami du gyventojų pajamų mokesčių tarifai – tiems, kurių mėnesinė alga yra didesnė nei 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (tai yra, maždaug 7 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį), galios 27 proc. GPM tarifas, likusiems galios 20 proc. GPM ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 procento.
„Žvelgiant iš pinigų į kišenės pusę pati ši reforma yra neutrali. Kitaip tariant, žmogus „ant popieriaus“ gaus daugiau, bet sumokės atitinkamai daugiau mokesčių. Taigi, „į rankas“ turėtų gauti maždaug tiek pat, kiek iki sujungimo. Tačiau ten yra gi daug kitų dalykų, kurie yra susieti su neapmokestinamu pajamų dydžiu. Štai dėl šitų dalykų, visgi pajamos padidės, bet ne dėl paties sujungimo, o dėl kitų numatytų dalykų“, – pokyčius komentuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Gyventojams, kurių atlyginimas viršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (tai yra 8850 eurų per mėnesį), jau kitąmet teks mokėti 27 proc. GPM tarifą. 2020 metais tokį GPM mokės uždirbantys 84 VDU, 2021 metais – nuo 60 VDU.
Kitais metais atlyginimai gali kilti ir 15 proc.
Siekiant mažinti darbuotojų apmokestinimą, bus didinamos neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir plečiamos jo taikymo ribos. Numatoma, kad kitąmet NPD sieks 300 eurų, antraisiais reformos metais didės iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarytų 2 VDU, tai yra taikoma iki 1790 Eur.
Skaičiuojama, kad uždirbančiajam 500 eurų kitais metais 17 eurų padidėtų atlyginimas, jei jis nedalyvaus kaupime. O uždirbančiajam 1200 eurų – 53 eurais.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigia, kad gerai, jog stiprinama vidurinioji klasė, nes praeitais metais daugiau nubyrėjo mažiausias pajamas gaunantiesiems.
„Reikėtų žiūrėti ne eurais, o procentais. Tai, kas parodo tą didžiausią įtaką. Tai galime pamatyti, kad žmonės, kurie uždirba tarp 800-1500 eurų, tame rėžyje, jie gaus apie 5 proc. papildomų pajamų „į rankas“. Visos kitos grupės, t.y. tiek mažiausiai uždirbantieji, tiek daugiausiai uždirbantys, jų nauda apsiriboja apie 2 proc. Būtent šiųmetinis pakeitimas orientuojasi į tuos žmones, kurie yra arti viduriniosios klasės, būtent jiems tas efektas procentinis bus didžiausias“, – TV3 studijoje sakė jis.
„Tie 5 proc. didės tiems ūkiams vien dėl šitos mokesčių reformos, bet nepamirškime, kad ir toliau Lietuvoje vyks algų didėjimas. Tai jei algų didėjimas išliktų panašaus tempo, kaip sakykime, 2017-2018 metais, tai kitais metais žmonės gali tikėtis dėl šių abiejų priemonių net iki 15 proc. augimo. Tai jau ne toks ir menkas pajamų padidėjimas“, – pridėjo Gitanas Nausėda.
Ar nereikėjo medikams ir mokytojams skirti daugiau?
Iš tiesų daug diskusijų sukėlė neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo plėtimas. Buvo norima taikymo ribas išplėsti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių, dabar kol kas sprendimas priimtas plėsti iki 2 vidutinių darbo užmokesčių.
Opozicija teigė, kad toks sprendimas lems šimtamilijoninius praradimus biudžetui. Taip pat, už šiuos pinigus būtų buvę galima padidinti atlyginimus mokytojams ir medikams. Tačiau studijoje ekspertai su tokia kritika nesutiko. Pasak jų, normalu, kad mažinant darbo apmokestinimą, turi mažinti darbo mokesčius.
„Biudžetui praradimas yra, bet klausimas, kaip žiūrėsime. Vieni žiūri sausai per biudžetui BVP praradimo dalį, aš žiūriu kiek kitaip. Suvokime, kad pinigai nėra Vyriausybės rezervai, kuriuos ji skiria mokesčių reformai. Tai yra mūsų nuolat augančios pajamos, nuo kurių skaičiuojami nuolat augantys mokesčiai. Jie auga tiek nuo realaus pajamų augimo, tiek nuo infliacinio. Jeigu dėl infliacinio augimo, valstybė susirenka daugiau GPM, tai didindama NPD ji pasidalina šiomis įmokomis su visuomene“, – mano ekonomistas G. Nausėda.
M. Dubnikovas pastebi, kad svarbiausia, jog ekonomikos augimo prognozės nepavestų. Nes būtent jomis remiasi reformai paskaičiuotos reikalingos sumos.
„Pagrindinė sąlyga, jeigu ekonomika augs artimiausius tris metus, tai vyks visame pasaulyje, nes Lietuva tikriausiai neturės atskiro ekonominio ciklo, tada viskas turėtų įsigyvendinti. Problemos galėtų tame prasidėti, kai matomi ir muitų karai, jei jie pristabdytų ekonominį augimą. Tada šis planas gali būti komplikuotas. Tada susidurtume su problema, kad biudžetas nesurenkamas ir kažką spręsti reikėtų“, – sako jis.
Kalbant apie medikų ir mokytojų atlyginimus, G. Nausėda pastebėjo, kad pinigų šioms probleminės sritimis galima paimti ir iš kitur.
„Visada supriešinama. Galėjome nemažinti mokesčių naštos, o padidinti tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. O kodėl kitose vietose negalima pasispausti. Pavyzdžiui, viešojo valdymo srityje, kuri didėjo nuo globalinės finansų krizės laikų. Gal stalčiukuose geriau perskirstykime lėšas ir nepainiokime su mokesčių reforma“, – kalbėjo jis.
Žmonės kaups per mažai arba iš viso nekaups
Pensijų reforma siūloma visus automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau su teise atsisakyti. Tai reiškia, kad žmonėms bus palikta apsisprendimo teisė, ar jie nori dabar „į rankas“ gauti didesnę algą, ar atsidėti ją ateičiai. Manoma, kad žmonės pasiskaičiuos ir nuspręs dabar pasiimti pinigų, kad ir tais keliais, o ne kaupti ateičiai.
„Tai būtų mokesčių reforma būsimos pensijos sąskaita. Jis gali tuos pinigus kaupimui skirti susikaupti daugiau pensijos. Pati pensijų reforma, sudėtinga atsakyti, ar veda į teisingą pusę, nes nežinome, kokia dalis teiks prioritetą einamajam vartojimui. Jei dėl pakeitimų dar labiau skylėta sistema bus, nes dalis kaupiančiųjų atkris, tada bus blogai. Ir tada toliau palaikysime iliuziją, kad „Sodros“ pensijos juos išgelbės po dvidešimt metų.
Turime aiškiai pasakyti, kad „Sodros“ pensija neišgelbės ir dar bent tokia pati dalis turi ateiti iš kaupiamųjų fondų. Aišku, lengva pasakyti, kai kurie neturi tų lėšų. Tačiau tie, kurie gali, turi atsidėti. Ar ši reforma sukuria tam reikšmingas paskatas? Manyčiau, kad nelabai. Pati sistema 2+2+2 keičiasi 2+4, tai iš esmės lieka tie patys 6 proc. neprideda daugiau lėšų“, – kalbėjo G. Nausėda.
M. Dubnikovas pastebėjo, kad pagal ankstesnį planą sistema 2+2+2 būtų pasikeitusi į sistemą 3,5+2+2. Tad naujasis pakeitimas reiškia, kad kaupsime mažiau, vadinasi ir pensija bus mažesnė.
„Pagal buvusį planą, buvo tikslas pasiekti, kad įmokos būtų 3,5+2+2 ir tada jau priartėtume prie rekomenduojamo dydžio kaupti senatvei. 8-10 proc. yra tas dydis, kurį visi turėtų atsidėti nepriklausomai nuo pajamų senatvei. Dabartinis pokytis 4+2, kas yra 6 proc., yra gerokai mažiau nei 7,5 proc. Tai kaupimo norma sumažėja ir natūraliai pensijos, kurios bus po 20-30 metų mažėja. Ir kitas dalykas, nebuvo politinė atsakomybė prisiimta, kad žmonės priverstinai turi kaupti, kad aiškiai parodyti, jog jie turi prisiimti atsakomybę ir kaupti. Palikta galimybė išeiti iš sistemos“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Pensijų reformai – prastesnis pažymys
Vertinant mokesčių reformą G. Nausėda rašo 8, o M. Dubnikovas 8-9. Tuo tarpu pensijų reformai G. Nausėda rašo 6, M. Dubnikovas – 5-6.
Tačiau abu ekspertai prideda, kad visgi būdami prezidento vietoje pasirašytų po priimtais teisės aktais.
„Kadangi padarytas didelis įdirbis ir nuo prezidentės priklauso, ar pavėluos susipažinti ir pasirašyti ir visas reikalas nusikels dar į kitus metus, tai manau, kad reikėtų pasirašyti“, – sako G. Nausėda.
„Jei būtų nepasirašytas žala būtų daug didesnė nei nepasirašant. Mokestinė sistema išdiskutuota, sus socialiniais partneriais diskutuota, dėl pensijų dalies taip, ten yra kažkoks mazgas užsimezgęs ir ta dalis koreguojama. Bent žingsnį žengti reikia“, – savo nuomonę išsako M. Dubnikovas.
Išsamiau apie mokesčių ir pensijų reformą žiūrėkite vaizdo įraše.
