Premjeras Gediminas Kirkilas tiki, kad ES sutiks pratęsti Ignalinos AE veiklą. Anksčiau premjeras yra daug kartų kalbėjęs, kad tai neįmanoma, nes uždaryti jėgainę Lietuva įsipareigojo stodama į ES.
Ministras pirmininkas apie tai kalbėjo interviu Lietuvos radijui. Pasak premjero, Lietuva laikysis savo įsipareigojimų, uždarys branduolinę jėgainę, bet vėliau: iki tol, kol bus pastatyta nauja branduolinė jėgainė. Būtinybę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą Gediminas Kirkilas grindė tuo, kad antraip Lietuva taps priklausoma „nuo savo žinomos kaimyninės šalies“ dujų arba elektros importo. Jis sakė tikįs, kad Europos Komisija, kuri yra atsakinga už valstybių narių energetinį saugumą, į Lietuvos prašymą atsižvelgs.
Tačiau dėl šio Lietuvos įsipareigojimo, kuris įtvirtintas Lietuvos stojimo į ES sutartyje, turės pasisakyti ne Europos Komisija, o visos ES narės. Pasak G. Kirkilo, šį pasiūlymą jau parėmė Lenkijos vicepremjeras Waldemaras Pawlakas. Paramos ministras pirmininkas laukia ir iš Baltijos valstybių.
Anot premjero, Lietuva galbūt galėtų pratęsti IAE veiklą nuo 2010 iki maždaug 2015-2016 m. Tada planuojama pastatyti naują atominį reaktorių.
Derėtis padėtų referendumas
Daugelis politikų yra reiškę nuomonę, jog derėtis su Europos Komisija dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo galima ir būtina, o tam pasitarnautų referendumo iniciatyva.
„Iki vasario 16 d. tikimės suformuoti iniciatyvinę grupę ir kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, gauti blankus parašams rinkti”, - portalui „Balsas.lt” yra sakęs Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Europarlamentaras profesorius Aloyzas Sakalas siūlė kreiptis su rezoliucija į LR Prezidentą ir Vyriausybę, raginant kuo skubiau aukščiausiu lygiu išsakyti savo pageidavimus Europos Sąjungos institucijose. A.Sakalas pažymėjo, jog Europos Sąjunga vertina tautos valią, todėl referendumas dėl IAE darbo pratęsimo būtų svarus argumentas.
Apie galimybę, jog į Lietuvos norus uždaryti elektrinę vėliau atsižvelgtų ir Europos partneriai, pareiškė ir Prezidentas Valdas Adamkus, nors kiti politikai yra ne kartą vertinę tokias galimybes ypač skeptiškai, o pačią referendumo idėją net vadinę „diversija prieš Lietuvą“.
Referendumo iniciatoriai pradžioje pabrėžia tikėjęsi surengti jį kartu su Seimo rinkimais, tačiau paskubėti juos verčia įstatymais reglamentuojamos procedūros ir svarbiausia - specialistų išsakomos nuomonės. Antai Ignalinos AE generalinis direktorius V. Ševaldinas yra oficialiai pareiškęs Seime, jog sprendimas pratęsti AE darbą būtų techniškai įgyvendinamas be rimtų komplikacijų, jei būtų priimtas ne vėliau, kaip rugpjūčio mėnesį.
Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Dabar, keičiantis politinei situacijai, Europos Parlamente ir įvairių šalių vyriausybėse branduolinė energetika nebėra laikoma vienareikšme grėsme, kaip buvo po Černobylio avarijos (1986-aisiais), o ES siekia atsikratyti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Lietuvoje, šiuo klausimu, nuolat aštrėja diskusija.
IAE uždarymas, reaktorių išmontavimas, radioaktyvių atliekų sutvarkymas ir socialinių problemų sprendimas iki 2020 metų gali kainuoti apie 10 milijardų litų. Kol kas nėra aišku, kam tektų padengti IAE uždarymo išlaidas, jei Lietuva nuspręstų pratęsti IAE veiklą.
