Politikai ima susitaikyti, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks. Socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, kad referendumo iniciatyva jau turi teigiamo poveikio: politikai buvo priversti atkreipti dėmesį į žemės pardavimo užsieniečiams tvarkos, arba vadinamųjų saugiklių, klausimą, kuris dabar politikams jau atrodo nepakankamai išspręstas.
Lietuva yra priėmusi žemės pardavimo užsieniečiams tvarkos įstatymą, pagal kurį euroatlantinio bloko šalių juridiniai asmenys jau gali įsigyti žemės Lietuvoje, o fiziniai asmenys turėtų turėti galimybę nuo šių metų balandžio 30 d. Tačiau Vyriausybė, G. Kirkilo teigimu, yra nusiteikusi jį tobulinti.
„Referendumo iniciatorių tikslas, jei yra toks, kokį jie deklaruoja, šiandien padarė gerą darbą. Politikai pradėjo mąstyti. (...) Jau ruošiamasi ir Vyriausybė ruošiasi. Politikai ilgai nekreipė dėmesio – nei ankstesnėje Vyriausybėje, nei dabartinėje“, – LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė G. Kirkilas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.
Pasak jo, greičiausiai galiojantis žemės pardavimo užsieniečiams tvarkos Konstitucinis įstatymas referendumo iniciatoriams nėra pakankamas. „Ir ko gero jie teisūs“, – sakė parlamentaras.
Laidos dalyviai minėjo Vokietiją arba Daniją, kuriose norintiesiems įsigyti žemės galioja itin griežti reikalavimai, pavyzdžiui, dėl realių ryšių su šalimi, arba biurokratinės procedūros, galinčios priversti gerai apsvarstyti norą įsigyti žemės.
Neprižiūri, ar žemės įsigijo kinai arba rusai
Liberalų sąjūdžio parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigė bandęs gauti informacijos iš prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento apie ne euroatlantinių šalių subjektų vykdomą žemės supirkimą Lietuvoje per tarpininkus, tačiau gavo atsakymą, kad šios institucijos neįpareigotos stebėti situacijos.
Konstituciniame įstatyme, nustatančiame žemės pardavimo užsieniečiams tvarką, numatyta, kad situaciją turi stebėti Seimo sudaryta nuolatinė komisija, tačiau nuo 2003 m., kai įstatymas priimtas, ji nebuvo sudaryta.
„Seimas nusišalino nuo savo prisiimto įsiapreigojimo, nieko neįpareigojo tą darbą atlikti. Šiandien yra informacinis vakuumas – kas ką nori, tas tą daro. Drįstu netgi daryti prielaidą, kad kažkam buvo labai naudinga, kad niekas nieko nekontroliuotų“, – „Teisėje žinoti“ sakė E. Gentvilas.
Vyriausybei numato švietėjos misiją
„Aš manau, kad tarp tų 300 tūkst. parašų yra labai gausu ir konservatorių tradicinių rėmėjų, ir socialdemokratų tradicinių rėmėjų, nes buvo paleista tokia neatsakingo populizmo banga“, – sakė E. Gentvilas.
Valdančiosios Darbo partijos, kuriai priklauso Žemės ūkio ministro portfelis, atstovas Kęstutis Daukšys teigė, kad jei referendumas bus surengtas, Vyriausybė turės įpareigojimą piliečiams išaiškinti motyvus už ir prieš.
„Ir tada jų [piliečių] sprendimas bus pamatuotas, ir mes kaip valdžia šitą dalyką turim labai puikiai padaryt. Kad būtų ne tik pagąsdinimas, kad reikės 24 mlrd. grąžinti, bet kad būtų aiškiai pasakyta, kad jei mes žemės neparduodam užsieniečiams, tai mums gresia tokios ir tokios sankcijos, bet jei parduodam, tai padarom tokius ir tokius namų darbus, kad negalėtų bet kas įsigyti“, – sakė K. Daukšys.
