Šiandien opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas Seime surengė spaudos konferenciją. Buvęs premjeras žurnalistams dėstė savo poziciją dėl naujosios Vyriausybės parengto antikrizinio plano ir šalies susitarimo su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Pasak G. Kirkilo, naujoji valdžia lieja „veidmainiškas krokodilo ašaras“ dėl dabartinės finansinės situacijos šalyje. Buvęs premjeras pabrėžė, kad valdant mažumos Vyriausybei būtent konservatoriai siūlė 23 įvairius projektus, kurių įgyvendinimas valstybės biudžetui būtų kainavęs papildomai 7,5 mlrd. litų.
Anot G. Kirkilo, pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, kurie prieštarauja Vyriausybės finansinėms galimybėms, tačiau konservatorių iniciatyva parlamentas priėmė kelis įstatymus. Opozicijos lyderio teigimu, jo Vyriausybei nebuvo kas daryti. „Juk nesibylinėsi su teismu?“ – retoriškai klausė G. Kirkilas.
Buvęs premjeras sakė nesuprantąs dabartinės valdžios. Pasak jo, arba jie nesiruošė perimti valdžios, arba, priešingai, norėjo pakenkti, kad atėję į valdžią galėtų, prisidengę finansų krizės keliama grėsme, nevaržomai kelti mokesčius.
G. Kirkilas suabejojo valdančiosios koalicijos siūlomo antikrizinio plano efektyvumu. Opozicijos lyderio teigimu, šis planas orientuotas tik į vieną ekonomikos segmentą – valstybės biudžetą, tačiau, pasak G. Kirkilo, būtina daugiau dėmesio skirti ekonomikos stimulams, kaip tai daro naujai išrinktas JAV prezidentas Barackas Obama ar Europos šalys. Buvęs premjeras nurodė, jog tai, ką šiuo metu siūlo valdančioji koalicija, mėgino įgyvendinti latviai, tačiau jiems toks planas ne tik nepadėjo, bet sukėlė dar didesnę ekonomikos stagnaciją šalyje.
Anot G. Kirkilo, jo nestebina toks beatodairiškas antikrizinio plano stūmimas. Jo teigimu, šį planą sukūrė nepriklausomais ekspertais vadinami bankininkai, kurie šiuo planu siekia prastumti savo interesus. Pasak G. Kirkilo, būtent bankininkai ir sukėlė dabartinę krizę.
Opozicijos lyderis stebėjosi, iš kur atsirado naujos kitų metų BVP augimo ar, tiksliau, mažėjimo prognozės, ir dar tokios tikslios – 4,8 procento. G. Kirkilas spėjo, kad galbūt tokios pesimistinės prognozės atsirado dėl antikrizinio plano, „juk jie eina prieš ekonomikos logiką“, – spaudos konferencijoje sakė buvęs ministras pirmininkas.
Kalbėdamas apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir apie susitarimą, kurį Lietuva pasiekė per ES Vadovų Tarybos susitikimą, G. Kirkilas klausė, kokius įsipareigojimus šį kartą priėmė Lietuva. Pasak jo, Lietuva su ES buvo sutarusi, kad elektrinė bus uždaroma 2009 m., tačiau tuo atveju, jei Lietuva turės elektros energijos alternatyvą. Buvęs premjeras išreiškė viltį, kad, žadėdama uždaryti elektrinę laiku, naujoji valdžia „neišdavė dar kartą Lietuvos interesų“.
Opozicijos lyderio teigimu, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva pritrūktų elektros energijos, o elektros tiltas su Švedija ar naujas reaktorius Elektrėnų jėgainėje būtų pastatyti tik 2014 metais. Tad iš kur Lietuva ims elektros energiją – retoriškai klausė G. Kirkilas. Pasak jo, viena iš galimybių būtų Ukraina – tačiau su šia valstybe nėra jungčių, be to, reikėtų tartis su Baltarusija, nes elektros energiją Lietuvai būtų tiekiama per jos teritoriją. Kita vertus, buvęs ministras pirmininkas pabrėžė, kad kai kuriems konservatoriams naudinga elektros energiją gauti iš Rusijos, tačiau, pasak G. Kirkilo, Rusijai pačiai elektros energijos neužtenka, todėl neaišku, kaip ji galėtų tiekti papildomą elektrą Lietuvai.
Paprašytas patikslinti, kuriuos konservatorius turi omenyje, G. Kirkilas konkrečių pavardžių neatskleidė, užsiminė tik apie jų dislokaciją – Kauną. Tiesa, buvęs premjeras pridūrė, kad tai tėra tik jo spėlionės.
