Kaip ir daugelis kitų Tarybų Sąjungos šalių, taip ir Lenkija turėjo vieną, didį, nacionalinį automobilių gamintoją, kuris šalies gyventojus aprūpindavo įvairiausio plauko technika. Rytų Vokietija turėjo „Wartburg“ ir „Trabant“, Latvija turėjo „RAF“, o Lenkija didžiavosi turėdama „FSO“.
Penkto dešimtmečio pabaigoje atidaryta „FSO“ gamykla iš pradžių atliko pakankamai lengvą darbą – surinkinėdavo Lenkijos rinkai skirtus „GAZ-M20 Pobeda“ automobilius ir juos tiesiog pervadindavo „Warszawa“ vardu. Nieko... stebuklingo. Vis dėlto, praėjus keletai metų ir užsitikrinus stabilią finansinę padėtį, „FSO“ bendrovės inžinieriai pradėjo darbuotis prie savadarbio automobilio – kompaktiško, mažyčio, bet visiems įkandamo „FSO Syrena“.
„FSO Syrena“ pagal savo koncepciją buvo labai artimas „Mini“, „Fiat 500“ ar „Volkswagen Beetle“ automobiliams. Tai turėjo būti tautos automobilis, kuris leistų šaliai gauti lengvą prieigą prie nuosavos transporto priemonės.
1957 metais pasirodęs „FSO“ mažylis kone idealiai išpildė daugelio Lenkijos vairuotojų poreikius. Pigus, lengvai remontuojamas ir svarbiausia – pagamintas Lenkijoje. Būtent šie trys veiksniai leido „FSO Syrena“ automobiliui išlikti serijinėje gamyboje iki pat 1983-ųjų, o „FSO“ bendrovei leido į bendro naudojimo kelius išleisti daugiau nei 520 tūkst. „Syrena“ vienetų.
Per keletą dešimtmečių „FSO“ sukūrė eilę skirtingų „Syrena“ versijų ir modifikacijų, montuodavo skirtingo galingumo variklius, tačiau nei viena iš jų neprilygo 1960 metais sukurtam „FSO Syrena“ prototipui – „FSO Syrena Sport“.
Tai buvo dviejų, itin gabių „FSO“ inžinierių kūdikis, kurie perskaitę keletą įdomių straipsnių apie automobilius, kurių kėbulas pagamintas iš plastiko, labai greitai panoro tokį patį ratuotį suprojektuoti ir „FSO“ dirbtuvėse. Galiausiai, šiai idėjai pritarė ir tuometinis „FSO“ vyriausiasis dizaineris.
Vadovaudamiesi kitų gamintojų praktika, sportiškas modelis turėjo būti sukurtas ant jau egzistuojančio ir gaminamo modelio platformos. Pamirškite unikalios konstrukcijos variklį ar pakabos sistemas. Pakeitimai turi būti minimalūs, jog vėliau automobilio paruošimas serijinei gamybai kainuotų kuo mažiau.
Kaip paprašė, taip ir padarė. „FSO Syrena Sport“ naudojo jau gaminamo „Syrena“ hečbeko platformą, transmisiją ir netgi priekinius žibintus. Ties šiuo momentu norėtume pasakyti, jog inžinieriai sugebėjo tik pakeisti kėbulo detales, bet tai nebūtų tiesa.
Pradėjus projektuoti būsimą automobilį, prie projekto komandos prisijungė dar du gabūs, variklių sandarą puikiai išmanantys specialistai, kurie pasiūlė į „Syrena Sport“ įdiegti ne jau gaminamą, dviejų cilindrų, 0,6 litro benzininį variklį, o įgrūsti naujutėlį, keturtaktį, oru aušinamą, opozicinį motorą.
Pagal pirminį sumanymą, naujas motoras iš pradžių galėtų pasirodyti „Syrena Sport“ modelyje, o vėliau galėtų būti montuojamas ir į kitus „FSO“ modelius. Tokiu būdu laimingi lieka ir projekto autoriai ir gamyklos vadovas.
Šviežiai iškeptas dviejų cilindrų motoriukas buvo priverstas sukti priekinius ratus. Nors itin kompaktiškas variklis išvystė vos 35 arklio galias, jis teturėjo patempti 710 kilogramų svorį. Sprogstančio užtaiso jis tikrai nesiūlė, bet kompaktišką modelį visai neprastai išjudindavo iš vietos.
Atlikus kelis parodomuosius važiavimus, įveikus beveik 30 tūkst. kilometrų bendro naudojimo keliais ir „FSO“ bandymų poligone, sekantis žingsnis buvo pats svarbiausias. Projekto autoriams reikėjo kreiptis į tuometinės Lenkijos vadovus leidimo ir pagalbos surasti plastiko tiekėjus. Būtent jie buvo ypatingai svarbūs, nes automobilio kėbulas buvo gaminamas iš plastiko, tačiau įvykių seka susidėliojo priešingai.
Keliuose lenkiškuose leidiniuose aprašytas automobilis labai greitai sulaukė dviejų kompanijų dėmesio, kurios užtikrintai sakė, jog galėtų automobilio gamybai tiekti reikalingas medžiagas. Šaunu, tiesiog fantastika! Bet tuomet savo trigrašį įkišo tuometinės Lenkijos valdančiosios partijos lyderiai, kurie „FSO“ vadovui labai aiškiai pasakė, jog tokio automobilio „FSO“ negamins. Niekada.
Tolimesniam automobilio vystymui uždegus raudoną šviesą, dvivietis „FSO Syrena Sport“ kartu su kitais prototipais buvo uždaryti į Varšuvos priemiestyje esančią automobilių saugyklą. Kaip ir logiškas sprendimas, tačiau dėl neapdairaus elgesio „Syrena Sport“ ir dar keletas reikšmingų prototipų buvo sunaikinti siekiant atlaisvinti vietą kitiems, svarbesniems eksponatams.