Margame protestuotojų būryje puikiai jautėsi ir 7 Lietuvos atstovai. „Fight, fight for human rights!“ („Kovok, kovok už žmonių teises!“) anglų kalba kartu su visais skandavo Dauno sindromą turintis Dominykas Damkauskas (jį pažįsta visi, kurie yra lankęsi Vilniuje įsikūrusiame restorane „Pirmas blynas“). „Jaučiuosi neįtikėtinai stebuklingai, – sakė Dominykas. – Eitynės man žiauriai patiko. Išmokau naujų šūkių, labai patiko eiti ir skanduoti.“
Neregiui Justinui Kilčiauskui įspūdį paliko protesto dalyvių vienybė: „Visi eina laikydami savo šalių vėliavas, choru skanduoja, susipažįsta, bendrauja – apima uždegantis jausmas, nes čia susirinkę žmonės žino, ko nori – kad neįgalusis būtų priimamas ne kaip problema, o kaip žmogus, kuriam tiesiog reikia daugiau pagalbos. Visi čia tai supranta, visi siekia to paties tikslo.“
Neįgalieji nenori gyventi lyg narve
Šios devintąjį kartą surengtos protesto eitynės – kas antri metai vykstančios „Freedom Drive“ kampanijos kulminacija. Šią kampaniją nuo 2003 metų organizuoja Europos savarankiško gyvenimo tinklas (European Network on Independent Living, ENIL). „Freedom Drive“ tikslas – Europos politikų ir visos visuomenės dėmesį atkreipti į problemas, su kuriomis kasdien susiduria negalią turintys žmonės – atskirtį, bendruomeninių paslaugų ir pritaikytos aplinkos trūkumą, stigmatizaciją ir kt.
Apie visas šias problemas metaforiškai kalba meno instaliacija – narvas, „finansuojamas Europos Sąjungos“, pastatytas priešais Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinį direktoratą. Šia instaliacija norima atkreipti dėmesį, kad ES lėšos naudojamos ne ten, kur reikia, nes tinkamos pagalbos ir paslaugų iš valstybės nesulaukiantys neįgalieji ir neįgalius vaikus auginančios šeimos jaučiasi lyg gyvendamos narve.
Šiemet spalio 1–3 dienomis vykstančios „Freedom Drive“ renginių programoje – ne tik protesto eitynės, bet ir seminarai, EP klausymai judėjimo laisvės ir negalios tema, dalyvių susitikimai su savo šalių europarlamentarais, konferencija, skirta savarankiško gyvenimo klausimams ir būsimosios Europos negalios strategijai aptarti, Pasaulio savarankiško gyvenimo tinklo (World Independent Living Network) susitikimas, rengiamas bendradarbiaujant su Japonijos savarankiško gyvenimo tinklu.
Kiekviena „Freedom Drive“ kampanija organizuojama išskiriant keletą konkrečių su neįgaliųjų teisėmis susijusių reikalavimų. Šiais metais reikalaujama, kad ES politikai negalią įtrauktų į visas politikos sritis ir užtikrintų, jog būsima Europos negalios strategija atitiktų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas; kad būtų palaikoma ne institucinė globa, o kuriama paslaugų bendruomenėse sistema, ir asmeninio asistento paslaugos suteikiamos visiems, kam jų reikia; taip pat reikalaujama neįgaliesiems užtikrinti judėjimo laisvę visiems kuriant bendrą Europos socialinę sistemą.
„Freedom Drive“ – viena svarbiausių ENIL kampanijų. Kita labai svarbi organizacijos iniciatyva – nuo 2015 metų gegužės 5-ąją minima Europos savarankiško gyvenimo diena.
Šiemet veiklos 30-metį pažyminti ENIL vienija savarankiško gyvenimo organizacijas ir asmenis, siekdama skatinti visų neįgaliųjų teisę savarankiškai gyventi bendruomenėje. ENIL misija yra ginti nepriklausomo gyvenimo vertybes, principus ir praktiką, puoselėti aplinką, kurioje nėra kliūčių, teikiant asmeninę pagalbą ir tinkamas technines priemones.
Gestų kalbos pamokos ir būreliai mokyklose.
Gestų kalbos kursai plačiajai visuomenei.
Reikalavimas gestų kalbos pagrindus žinoti dirbantiems paslaugų ir viešajame sektoriuose.
Kurčiųjų kavinės, kur girdintieji užsisakyti maisto galėtų naudodami gestų kalbą.
Siekia ugdyti neįgaliųjų judėjimo lyderius
Kad „Freedom Drive“ eitynėse kartu su neįgaliųjų aktyvistais iš visos Europos žygiuotų Lietuvos atstovai, jau ketvirtą kartą pasirūpino Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF). LNF nuo 2014 metų yra ENIL narė. Pasak LNF projektų vadovės Linos Garbenčiūtės, surinkti lėšas kelionės išlaidoms padengti – nemenkas iššūkis. Šiais metais dalį reikalingų lėšų LNF galėjo padegti vykdydama vieną ES finansuojamų projektų, pinigų paaukojo ir keli Lietuvos europarlamentarai.
L. Garbenčiūtė sako, kad asociacija, organizuodama Lietuvos atstovų kelionę į „Freedom Drive“ eitynes, siekia ugdyti neįgaliųjų judėjimo lyderius Lietuvoje: „Dalyvauti tokiame renginyje – tai galimybė pamatyti, kokie drąsūs ir aktyvūs gali būti patys neįgalieji, kaip svarbu patiems jaustis visaverčiais visuomenės nariais ir ginti savo teisę gyventi savarankiškai. Todėl jauniems neįgaliųjų teisių aktyvistams norim suteikti progą įgyti patirties, pasitikėjimo, paskatinti dar labiau įsitraukti į jiems svarbių sprendimų priėmimo procesus Lietuvoje.“
Pasak Linos, atrenkant kandidatus ieškoma aktyviausių kuo įvairesnių negalių turinčių jaunų žmonių, kurie grįžę galėtų savo patirtimi dalytis su kolegomis. „Freedom Drive“ eitynėse yra dalyvavę tokie neįgaliųjų judėjimo aktyvistai kaip Seimo narys Justas Džiugelis, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, Lietuvos paraplegikų asociacijos narė Aušrinė Packevičiūtė, į neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukianti Irmina Beneševičiūtė.
Šiais metais į Briuselį iškeliavo keturi skirtingas negalias turintys žmonės: be jau minėtų Justino ir Dominyko, „Freedom Drive“ dalyvavo fizinę negalią turintis Mindaugas Kraulaidis ir kurčiųjų atstovė Ada Zabulionytė. Lietuvos delegacijoje taip pat buvo gestų kalbos vertėja Rasa Širvelytė, LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė ir L. Garbenčiūtė, kuri Lietuvos atstovus į renginį lydėjo jau trečią kartą. „Šį kartą susibūrė neįtikėtinai bendradarbiaujanti komanda, – vakar pasibaigus eitynėms pasakojo Lina. – Vieni kitiems padedam – visi rūpinamės vienas kito poreikiais.“
Vyksta ne pramogauti
Pirmąją kelionės į Briuselį dieną Lietuvos delegacija apsilankė EP būstinėje, susitiko su Lietuvos europarlamentarais. Pasak L. Garbenčiūtės, šis susitikimas organizuojamas siekiant Lietuvos atstovams tiesiogiai pristatyti neįgaliųjų – tikrųjų negalios ekspertų – poziciją ir lūkesčius.
Nors į susitikimą su „Freedom Drive“ dalyviais buvo kviesti visi 11 Lietuvos parlamentarų, šia galimybe pasinaudojo keturi: Aušra Maldeikienė, Vilija Blinkevičiūtė, Petras Auštrevičius ir Liudas Mažylis.
„Susitikimas buvo tikrai naudingas, – įspūdžiais dalijosi J. Kilčiauskas. – Kiekvienas pristatėm mums aktualias problemas. Aš kalbėjau apie tai, kad viešojo sektoriaus interneto svetainės vis dar nepritaikytos arba tik iš dalies pritaikytos regos negalią turintiems žmonėms. Taip pat kalbėjomės apie fizinės aplinkos pritaikymą, socialines problemas, apie tai, kad pinigai švaistomi, o žmonių gyvenimas negerėja, apie valstybės subsidijuojamas socialines įmones, kur žmogus įdarbinamas tam tikram laikui, kol gaunama subsidija, o paskui išmetamas iš darbo. Parlamentarai pasakė, ką kiekvienas iš jų savo srityse naudingo galėtų nuveikti Europos lygiu.“
Justinui patiko ir apsilankymas EP lankytojų centre – Parlamentariume, kur viskas pritaikyta bet kokią negalią turintiems žmonėms. „Kurtiesiems visa informacija pateikiama gestų kalba, o neregiams viskas perteikiama vaizdinio pasakojimo būdu – yra specialūs ekranai, kuriuos palietęs savo skaitytuvu galėjau susipažinti su ES istorija, sužinoti apie bet kurią Europos šalį“, – įspūdžiais dalijosi Justinas.
Pasak jo, pats Briuselis, kuriame įsikūrusios pagrindinės ES institucijos, nėra neįgaliesiems draugiškas miestas – ypač nepritaikyta aplinka judantiems vežimėliu. „Vaikščiojau ne vienas, todėl labai sunku įvertinti, kaip miestas pritaikytas neregiams, bet, pavyzdžiui, atkreipiau dėmesį, kad eidamas per perėjas nė karto negirdėjau garso, pranešančio apie užsidegusią žalią šviesoforo šviesą“, – stebėjosi Justinas.
Jis tvirtina, kad išvyka buvo labai įkvepianti: „Pamatai įvairiausių žmonių ir supranti, kad ne mes esam neįgalūs, o nepritaikyta aplinka mus verčia tokiais būti.“ Paklaustas, ar spėjo pasidžiaugti Briuseliu, Justinas atsakė: „Vakar nuvykom į miesto centrą ir suvalgėm po tradicinį belgišką vaflį – tokia buvo vienintelė mūsų pramoga – juk važiavom ne pramogauti.“
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
