„Mūsų tyrimo ribos yra labai plačios šiuo atveju, tyrimas gali būti ir dėl korupcinių straipsnių“, - trečiadienį BNS teigė K.Jucevičius.
Jis sakė kol kas negalintis pateikti konkretesnės informacijos apie galimą tyrimo plėtrą, įtariant ir korupcinius nusikaltimus.
„Jeigu reikės, bendradarbiausime ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba, mums dabar reikia įvertinti labai daug medžiagos, kuri išimta kratų metu. (...) Kol kas konkrečių faktų (dėl korupcinių veikų - BNS.) negalime pateikti, tačiau iš turimos medžiagos daug klausimų kyla“, - kalbėjo FNTT vadovas.
Kaip trečiadienį pranešė FNTT, tyrimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ ir su ja susijusių bendrovių sandoriais, jį atliekant, sulaikyti 3 asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.
„FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu“, - rašoma FNTT pranešime spaudai.
Tarp tiriamų įmonių - „Litmotas“
Neoficialiomis žiniomis, FNTT tyrime, be kita ko, figūruoja bendrovė „Litmotas“, jos vadovas Juozas Širvinskas - vienas sulaikytųjų asmenų.
Pagrindinė „Litmoto“ veikla - dyzelinių variklių, geležinkelio mašinų, jų atsarginių dalių prekyba ir remontas. Įmonė yra vienintelis Rusijos Jaroslavlio dyzelinių variklių gamyklos „Silovye Agregaty – Gruppa GAZ“ atstovė Lietuvoje, todėl jos veikla susijusi su šios Rusijos įmonės atsarginių dalių, variklių realizavimu.
„Litmoto“ darbuotojai nuolat stažuojasi Rusijos gamykloje, todėl turi išskirtinę teisę įsigyjant „Silovye Agregaty – Gruppa GAZ“ produkciją bei atliekant šios produkcijos remonto darbus“, - rašoma Registrų centrui pateiktoje įmonės 2015 metų ataskaitoje.
Bendrovė taip pat skelbia glaudžiai bendradarbiaujanti su Čekijos „Škoda Vagonka“, „Lietuvos geležinkeliais“, Vokietijos kranų gamintoja „Kirow Ardelt“. Pastaraisiais metais „Litmotas“ yra laimėjęs ne vieną „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys.
2015 metų spalį „Litmotas“ kartu su partnere Čekijos „Pars nova“ pasirašė trejų metų trukmės 6,4 mln. eurų vertės elektrinių traukinių įrangos remonto paslaugų sutartį, tuo pat metu gavo ir 3,7 mln. eurų vertės tų pačių elektrinių traukinių atsarginių dalių užsakymą. Sutartis buvo pasirašyta taip pat trejiems metams.
Pernai gegužę bendrovė su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašė 2,3 mln. eurų vertės sutartį dėl elektrinių traukinių atsarginių dalių pirkimo pagal poreikį.
„Litmotas“ 2015 metais gavo 1,1 mln. eurų pajamų (2015 metais - 7,6 mln. eurų) ir uždirbo 53,5 tūkst. eurų grynojo pelno (864,2 tūkst. eurų).
Metus trunkantis tarptautinis tyrimas
Valstybės valdomoje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ antradienį atliktos kratos yra dalis beveik metus atliekamo tarptautinio tyrimo dalis, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT). „Lietuvos geležinkelių“ atstovas toliau tikina, kad tyrimas nesusijęs tiesiogiai nei su bendrove, nei su jos antrinėmis įmonėmis. Domas Jurevičius teigia, kad įmonė prašys FNTT pateikti jai daugiau informacijos.
Tyrimą FNTT pradėjo šių metų sausį, gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvos įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu, panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.
FNTT šiame tyrime bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.
Antradienį po kratų centrinėje „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje laikinasis įmonės vadovas Andrius Montrimas teigė, kad tyrimas nesusijęs su įmonės veikla ir bendrovės vidaus sandoriais.
„Šis tyrimas nėra susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ veikla ir nėra susijęs su vidaus sandoriais. Yra įmonės, kurios turi sandorius su mumis. Tų įmonių veikla yra tikrinama. Mes visapusiškai bendraujame su tyrėjais, bet daugiau komentarų negaliu suteikti, nes tai pakenktų tyrimui. Tos įmonės nėra „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės“, - žurnalistams sakė A.Montrimas.
Portalas 15min.lt rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams.