Teisės specialistai mano, kad Vitalijus Gailius neturėtų būti tikrinamas melo detektoriumi, mat negali atskleisti valstybės paslapties.
Atlikdama vidaus tyrimą dėl informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimą akcininkams, kurie spėjo atsiimti indėlius, Vidaus reikalų ministerija negali reikalauti Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo atskleisti valstybės paslaptį.
Advokatas Rimas Andrikis portalui Balsas.lt sakė, kad taisyklės leidžia tikrinti asmenis melo detektoriumi atliekant tarpžinybinius tikrinimus: „Tačiau tikrinimas dėl informacijos nutekinimo iš banko tėra valstybės paslaptis. Tuomet galima manyti, kad FNTT vadovas verčiamas atskleisti valstybės paslaptį“.
Anot R. Andrikio, pareigūnas privalo paslaptį atskleisti tik Prezidentui arba, blogiausiu atveju, premjerui: „Natūralu, kad verčiant atskleisti valstybės paslaptį pareigūnas negali kalbėti visos tiesos“.
Tarnybinis tikrinimas Vidaus reikalų ministerijoje pradėtas po to, kai Seime sužinota, kad kai kurie parlamentarai atsiėmė indelius dar pernai lapkritį vos paaiškėjus, jog iššvaistytas banko „Snoras“ turtas.
Žiniasklaidoje skelbta, kad abu kartus atliekant patikrinimą melo detektoriumi – poligrafu, V. Gailius neišlaikė testo.
Premjeras Andrius Kubilius žurnalistams teigė vertinantis šios tarnybos veiklą praėjusiais metais ir neturįs jai priekaištų.
„Priešingai, galiu pasakyti, kad ji dirba tikrai neblogai. Galime prisiminti ir Gariūnų bylas, galime prisiminti ir dideles kontrabandos bylas ir daug kitų bylų, kurios parodė, kad ši tarnyba gali dirbti ir dirba tinkamai“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Pagal įstatymą, FNTT direktorių penkeriems metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui.
V.Gailius FNTT vadovauja nuo 2010 metų liepos.
