Laisvės frakcija pirmadienį kartu su Vyriausybės atstovais aptarė ruošiamą Valstybės tarnybos reformą bei permainas viešajame sektoriuje.
Ketina stiprinti vadovų korpusą
Vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės teigimu, rengiant valstybės tarnybos pertvarką, kalbama apie viešojo valdymo pertvarką apskritai.
„Tai reiškia pačių institucijų ir jų funkcijų išsigryninimą bei lygiagrečiai viešosios administracinės paslaugos, kurias teikia institucijos“, – Laisvės frakcijos posėdyje pirmadienį kalbėjo S. Ščajevienė.
Reformos rengėjai sakosi identifikavę valstybės tarnybos Achilo kulną.
„Mūsų aukštesnioji valstybės tarnyba reikalauja didelio dėmesio ir toks dėmesys niekada nebuvo skiriamas. Pirmiausiai norime sukurti ir turėti stiprų vadovų korpusą, suprasdami, kad nuo vadovų priklauso tinkamas institucijos valdymas ir strateginiai sprendimai“, – kalbėjo viceministrė.
Jos teigimu, šie pokyčiai planuojami Valstybės tarnybos departamento pagrindu, reformuojant įstaigą į kompetencijos centrą su keturiomis atsakomybėmis.
„Viena iš jų būtų vadovai. Transformacija numatoma nuo 2023 sausio 1 dienos, kad būtų galima pasirengti. Bet valstybės tarnybos pertvarkos reforminiai paketai jau rudenį turėtų ateiti į Seimą“, – patikino S. Ščajevienė.
Darbuotojų laukia pokyčiai
Antra planuojama reformos grandis – personalo valdymas ir administravimas. Anot viceministrės, tai apima visų žmogiškųjų išteklių ir informacinių sistemų išteklių sutvarkymą. Taip pat planuojama sukurti vieningą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą.
„Esame susiplanavę, jog visas vertinimo procesas būtų orientuotas į siekiamus rezultatus. Taip pat tesame susidėlioję ir peržiūrinėjame teisinį reglamentavimą. Dirbame su specialistų mobilumo skatinimo klausimu, pradedant tiek horizontaliu, tiek vertikaliu“, – vardijo S. Ščajevienė.
Kartu valstybės tarnyboje planuojama įvesti ir bandomąjį laikotarpį.
„Rudenį turėtume atnešti, viena iš tokių priemonių yra numatytas bandomasis laikotarpis. Diskutuojame, kokio jis galėtų būti ilgio, svarstome, kad panašiai, kaip Darbo kodekse – trys mėnesiai“, – pridūrė vidaus reikalų viceministrė.
Galiausiai, rengiamasi darbuotojų darbo užmokesčio pokyčiams.
„Suprantame, kad tai svarbus aspektas, ypač, jei kalbame apie vidurinės grandies vadovus. Ką esame padarę, tai atliekame namų darbus, atotrūkio analizę, analizuojame įvairių pozicijų, tiek vadovų, tiek specialistų darbo užmokesčius, kad pamatytume, koks yra atotrūkis tiek nuo rinkos, tiek pačioje valstybės tarnybos sistemoje“, – teigė S. Ščajevienė.
Viceministrės teigimu, Seimą pirmieji su valstybės tarnybos reformavimu susiję įstatymų projektai turėtų pasiekti dar šioje rudens sesijoje, kiti – pavasarį.
Iš viso reformai įgyvendinti iš valstybės biudžeto bei europinių lėšų numatyta apie 27 mln. eurų.
Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba 32 proc. vyrų, 68 proc. moterų. Dirbančiųjų amžius yra apie 48,5 metus.