Naujausi vartotojų apklausų duomenys rodo, kad lūkesčiai dėl ateities liovėsi blogėti: artėjant euro įvedimo datai ir šiek tiek atslūgus geopolitinei įtampai, mažėja pesimizmas dėl namų ūkio finansinės padėties ir nerimas dėl didesnių kainų. Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių padėtis gerėjo: didėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo bedarbių skaičius. Gyventojų finansinio turto statistikai didžiausią įtaką darė ruošimasis euro įvedimui, o būsto paskolų gavėjams naujos valiutos įsigaliojimas nei euforijos, nei nerimo nesukėlė, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Dirbančiųjų pajamos augo
Šių metų trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 1 868 litai – 36 litais (arba 2 proc.) didesnis negu antrą šių metų ketvirtį ir 84 litais (arba 4,7 proc.) didesnis negu 2013 metų trečią ketvirtį.
„Analizuojant socialiniu draudimu apdraustų asmenų pajamų pokyčius, matyti, kad šių metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, maždaug 11 tūkst. sumažėjo gyventojų, gaunančių mažas pajamas (mažiau negu 2 000 litų neatskaičius mokesčių), ir 35 tūkst. padaugėjo gaunančių didesnes pajamas. Vadinasi, dalis mažas pajamas gavusių žmonių pradėjo gauti didesnes pajamas, o dalis darbo rinkos naujokų arba į ją sugrįžusių savo darbą pradėjo ne nuo mažiausių pajamų“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Pasak jos, artimiausiu laiku išliks panašios pajamų tendencijos. „Dėl premijų ir kitų išmokų metų pabaigoje pajamos didės, visgi užimtųjų skaičius dėl sezoniškumo gali vėl šiek tiek sumažėti“, - sako J. Varanauskienė.
Keičiasi namų ūkių finansinio turto struktūra – pinigai „iš kojinių“ keliauja į indėlių sąskaitas
Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių finansinis turtas finansų institucijose augo – jis buvo 710 mln. litų didesnis negu antrą 2014 metų ketvirtį ir 3,6 mlrd. litų didesnis negu trečią 2013 metų ketvirtį. Didžiausią įtaką šiam augimui darė auganti gyventojų indėlių finansų institucijose vertė – trečią šių metų ketvirtį ji buvo 368 mln. litų didesnė negu antrą 2014 metų ketvirtį ir 2,1 mlrd. litų didesnė negu 2013 metų trečią ketvirtį.
„Šis indėlių augimas nereiškia, kad gyventojų pajamos išaugo ar kad jie yra labiau linkę taupyti. Gyventojai į finansų institucijas nešė iki tol namuose laikytas santaupas litais tam, kad jos būtų patogiai pakeistos į eurus. Remiantis kitų šalių patirtimi, artėjant euro įvedimo dienai šių indėlių į finansų institucijas bus atnešta dar daugiau, tad gyventojai, kurie grynaisiais laikomus litus ketina keisti į eurus šiuo būdu - padėdami juos į sąskaitas, - turėtų nebedelsti. Taip jie išvengs eilių prie banko skyrių ar grynuosius pinigus priimančių bankomatų“, - pažymi J. Varanauskienė.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, gruodį tradiciškai turėtų padaugėti ir gyventojų pajamų, kurios pervedamos į sąskaitas – dėl metinių premijų, kitų išmokų, perlaidų iš užsienio.
Būsto paskolų gavėjai savo elgsena ypatingos euforijos ar nerimo dėl ateities nerodo
Bendro gyventojų paskolų portfelio vertė trečią šių metų ketvirtį, palyginti su antru šių metų ketvirčiu, padidėjo 67 mln. litų, arba 0,5 procento. Bendram augimui daugiausia įtakos turėjo būsto paskolų vertės augimas. Remiantis UAB „Būsto paskolų draudimas“ duomenimis, trečią šių metų ketvirtį Lietuvos komercinių bankų suteiktų naujų būsto paskolų vertė siekė 650 mln. litų – penktadaliu daugiau negu per atitinkamą laikotarpį pernai.
„Visgi namų ūkiai, perkantys būstą už skolintas lėšas, savo elgsena nerodo nei ypatingos euforijos, nei nerimo. Veikiausiai sprendimą pirkti būstą ir skolintis lemia gyvenamosios vietos poreikis ir būsimų pajamų dydis, o ne įvedama nauja valiuta“, - sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, mažėjantį būsto paskolos gavėjų netikrumą dėl ateities rodo ir tai, kad būsto paskolų, kurių palūkanų norma yra kintama, pastaruoju metu daugėja. „Vadinasi, gyventojai mano, kad jei rinkos palūkanų norma didės, jų pajamos taip pat didės, arba jie yra įsitikinę, kad esama palūkanų norma ilgą laiką nesikeis“, - atkreipia dėmesį J. Varanauskienė.
Vartotojų lūkesčiai dėl ateities liovėsi blogėti
„Likus vos trims savaitėms iki euro įvedimo, matyti, kad iki šiol vis augęs namų ūkių nerimas blėsta: mažiau blogų geopolitinių žinių, mažiau nežinomybės dėl euro įvedimo. Remiantis Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rezultatais, lapkritį gyventojai jautė mažiau pesimizmo dėl ateities. Palyginti su rugsėju, gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis ateityje blogės, lapkritį sumažėjo 1 procentiniu punktu, o manančių, kad didės kainos - 6 proc. punktais“, - teigia J. Varanauskienė.
Pasak SEB banko ekspertės, prieššventiniu laikotarpiu iki euro įvedimo vartojimo mastas įprastai didės dėl didesnių pajamų metų pabaigoje, dėl išpardavimo ir dėl perkamų dovanų. Dėl sezoniškumo metų pabaigoje taip pat gali šiek tiek mažėti skolinimosi mastas.
Kitų metų pradžioje gyventojų finansinei elgsenai daugiausia įtakos turės sezoniškumas. Palyginti su pajamomis metų pabaigoje, metų pradžios pajamos bus šiek tiek mažesnės, tad dalis namų ūkių vartojimo išlaidoms prisidurs iš santaupų. Dalis tų gyventojų, kurie santaupas į finansų institucijas atnešė tam, kad jos būtų iš litų pakeistos į eurus, jas vėl pasiims į namus. Vartojimo mastas metų pradžioje bus santūrus, nes gyventojai iš pradžių dar pratinsis prie naujų kainų ir pajamų dydžių, todėl ne pirmo būtinumo pirkinius atidės šiek tiek vėlesniam laikui.
