Augo paklausa ir pasiūla
Didėjusi nekilnojamojo turto paklausa paskatino investuotojus imtis naujų projektų, kurie tapo balanso garantija. Tuo pačiu metu vartotojų nuogąstavimai dėl galimo kainų kilimo gana greitai pradėjo sklaidytis.
Rinkoje šiuo metu yra kur kas daugiau vidutinės bei aukštesnės klasės būstų, o didžiausia paklausa ir toliau išlieka ekonominės klasės butams. Ryškėja tendencija kelerių metų perspektyvai, jog pirkėjai vis dažniau rinksis būstus su apdaila, – Lietuva su Baltarusija Europoje yra likusios vienintelės, kuriose vis dar įprasta įsigyti būstus be apdailos. Kkitose šalyse apie tai net nebesvarstoma.
Pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje labiausiai lemia paklausos ir pasiūlos santykis, o augant paklausai atitinkamai padidėjo ir pasiūla. Taip nutiko, kad ir patys investuotojai palyginti emociškai sureagavo tiek į didėjusį pirkėjų aktyvumą, tiek į artėjantį eurą, todėl didino investicijas.
Metų pabaigoje būstų pasiūla Vilniuje turėtų būti du kartus didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Dėl to gali atsirasti prielaidų kainų korekcijai, bet labiau tikėtina, kad investuotojai mažins investicijas ir būsto pasiūla bei paklausa 2015-aisiais bus vėl subalansuota. Konservatyvi bankų politika tiek suteikiant finansavimą investuotojų projektams, tiek kredituojant gyventojus, norinčius įsigyti būstą, stipriai apriboja naujų nekilnojamojo turto burbulų ir didelių kainų pokyčių galimybes bei tikimybes.
Kainos nekito
Euro įvedimas didesnių pokyčių neturėjo nei Estijoje, nei Latvijoje. Lietuvoje su euru susijusios emocijos turėtų galutinai atslūgti kitų metų pirmoje pusėje, kartu atvės ir investuotojai, ir nekilnojamojo turto spekuliantai. Tad ryškesnio valiutos keitimo poveikio nekilnojamojo turto rinkai neturėtų būti, kol kas nėra pagrindo ir kainų pokyčiams – rinka stabili.
Pati sveikiausia rinka visiems jos dalyviams yra tuomet, kai nekilnojamojo turto kainos per metus kyla ne daugiau kaip 5 proc. Tuomet investuotojai yra motyvuoti pradėti naujus projektus, spekuliantai paprastai nedalyvauja tokioje rinkoje ir nekelia panikos, o pirkėjui nėra spaudimo pirkti būstą kuo greičiau, kol jis nepabrango.
Kaštai auga
Kitas nekilnojamojo turto rinkai svarbus aspektas, nuo kurio priklauso kainodara, – statybos darbų kainos. Šiuo metu statybos rinkos pajėgumai yra iki galo išnaudoti, paklausa ypač didėjo dėl daugiabučių namų renovacijos.
Jau šiemet stipriai keitėsi kai kurių statybos darbų kainos – pačių renovuojamų būstų kaštai išaugo 30–40 proc., fasadų darbai yra du kartus brangesni nei 2012 metais, stogo darbų kaina, palyginti su 2013-aisiais, padidėjo 50 proc.
Darbų kainų augimas daugeliu atveju yra susijęs su išaugusia statybinių medžiagų paklausa ir darbo jėgos trūkumu šiame sektoriuje. Kvalifikuotų darbininkų bei statybos vadovų statybose trūksta, tarp darbdavių didėja konkurencija, naują darbo jėgą į Lietuvą įvežti yra problemiška, tad, natūralu, turės atitinkamai kilti atlyginimai.
Taip pat 2015-ieji bus paskutiniai metai statyti B energinio efektyvumo namus, o nuo 2016-ųjų jau bus reikalaujama, kad visi naujai statomi namai atitiktų A klasę. Akivaizdu, kad dauguma statybos bendrovių, kurios dar nėra įgyvendinusios tokio projekto, susidurs su tam tikrais sunkumais. Griežtesni reikalavimai kokybei gali didinti ir statybos kaštus. Nors šiandien perkama daugiau B klasės būstų, galima sakyti, kad ir A klasės būstas jau surado savo pirkėją.
Arvydas Avulis, AB „Hanner“ valdybos pirmininkas
