Finalas įvyks Pekino „Cadillac“ arenoje, talpinančioje 18 tūkst. žmonių ir kurioje tikra Kinijos krepšinio legenda tapo buvusi NBA žvaigždė Stephonas Marbury. Arenos koridoriuose sukabintos amerikiečio nuotraukos kviečia prisiminti įspūdingiausias gynėjo akimirkas miesto klube. S. Marbury garbei šalia arenos yra pastatyta statula, o mieste įkurtas muziejus.
Taip stipriai krepšinį ir šio žaidimo dievaičius myli kiniečiai, o tokių pasaulio pirmenybių finale netrūks.
Ispanija pasaulio čempione tapo 2006 metais, tuo tarpu Argentina tą padarė 1950 metais. Finale argentiniečiai žaidė 2002 metais.
Net 15 iš 24 žaidėjų, kurie bus registruoti finalui, žaidžia aukščiausioje Ispanijos ACB lygoje.
Abi komandos remiasi gynėjais, kurie visų pirma siekia sukurti progą komandos draugams ir aukštaūgiais, senstančiais lyg geras vynas.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su artėjančio finalo dalyvėmis ir įdomiausiomis istorijomis, kurios jį pavers dar gražesniu spektakliu.
Fenomenas, neturintis paaiškinimo
19,3 taško ir 8,1 atkovoto kamuolio per rungtynes. 28 taškai ir 13 sugriebtų kamuolių pusfinalyje prieš dukart geriausiai besiginantį NBA žaidėją Rudy Gobertą.
„Kai tik žemesnis žaidėjas atsidurdavo prieš jį, jis žaisdavo nugara. Kai jį dengiau aš ar kitas mūsų penktasis numeris, jis stengėsi išplėsti aikštę“, – nesusitvarkymo priežasčių ieškojo pats R. Gobertas.
Vardindami šiuos skaičius mes kalbame ne apie kylančią ar karjeros pike esančią žvaigždę, o apie 39-erių veteraną Luisą Scolą.
Nežinia, kas yra didesnė šio čempionato staigmena – tolimas Argentinos kelias, kuriame eliminuoti serbai ir prancūzai, ar L. Scola žibėjimas, vertas turnyro MVP prizo.
„Jaučiu, kad galiu žaisti. Atvykau čia žaisti, mėgstu tai daryti ir noriu tai daryti“, – po pusfinalio sakė argentinietis, įkandęs visiems, kurie netikėjo jo galimybėmis.
Tokie skaičiai įspūdį daro net tada, kai žinome aukštaūgio atsidavimą ir profesionalumą. Norėdamas kuo ilgiau išlikti geroje sportinėje formoje, L. Scola atsisakė viso nesveiko maisto ir įvedė nemažai taisyklių į kasdienę rutiną.
„Jis 14 savaičių užsidarė kažkur toli, savo namuose, kurioje yra krepšinio aikštė. Ir ten su asmeniniu treneriu visą laiką ruošėsi Panamerikos žaidynėms, o vėliau ir pasaulio čempionatui“, – auklėtinio atsidavimą atskleidė Argentinos treneris Segio Hernandezas.
Darydamas milžinišką įtaką aikštėje, ne ką mažesnę L. Scola įneša ir rūbinėje. Po pergalės pusfinalyje jis žaidėjams pasakė, kad džiaugsmui dar turi 25 minutes, o tada turės vėl pamiršti socialinius tinklus ir susikoncentruoti tik finalui.
L. Scola ir Argentina jau iškovojo kelialapį į kitų metų Tokijo žaidynes, kurių metų jam bus keturiasdešimt metų. Nuostabus „sudie“ karjerai rinktinėje, kurios metu L. Scola be kitų spalvų medalių laimėjo olimpinį auksą, triumfavo Pietų Amerikos čempionate. Iki pilnos auksinės kolekcijos tetrūksta triumfo Kinijoje.
Veteranas teigė, kad ši rinktinė jam primena tą, kurį 2004 metais Atėnuose tapo čempione, o 2002 metais pasaulio čempionate sustojo tik finale. Tada argentiniečiai šoko gatvėse – tą patį jie nori daryti ir dabar.
Šansas sukurti istoriją
Prieš Argentinos mohikaną ir legendą į kovą stos dar vienas krepšininkas, kuris į savo šalies istoriją įsirašys aukso spalvomis. Pau Gasoliui dėl traumos negalėjus žaisti rinktinėje, šiai „taip“ ištarė brolis Marcas, nepaisant ilgo ir varginančio sezono NBA lygoje.
NBA čempionu tapęs M. Gasolis sezoną baigė tik birželio 13-ąją dieną, o dabar turi unikalų šansą per tuos pačius metus pridėti dar vieną auksu tviskantį titulą.
Tokiu atveju jis taptų vos antruoju žaidėju istorijoje, kuriam tą pavyko pasiekti – kol kas vienintelis krepšininkas, vienais metais laimėjęs NBA ir pasaulio taurę yra amerikietis Lamaras Odomas, tą pasiekęs 2010 m.
„Apie tai per daug negalvoju, dabar koncentruojuosi tik ties artimiausiomis rungtynėmis. Žinojau, kad žaidimas rinktinėje nebus lengvas fiziškai po ilgo sezono, bet buvo verta“, – teigė M. Gasolis.
M. Gasolis yra tikras patriotizmo simbolis – vyrų rinktinėje, dar vadinamoje „La Roja“, debiutavo 2006 metais ir nuo tada praleido vos du čempionatus.
„Tai yra įsipareigojimas. Atvykimas į rinktinę dešimčiai savaičių galbūt nėra praktiška, nes negali dirbti ties dalykais, kuriuos reikėtų gerinti. Bet tai yra visiškai verta, dievinu buvimą čia“, – pabrėžė M. Gasolis.
Toks ilgas ir medaliais dekoruotas M. Gasolio kelias nacionalinėje komandoje gali būti papildytas jau antru pasaulio čempionato auksu – pirmąjį jis laimėjo 2006 metais.
Karšta gynėjų kova
Finalo grožį kurs ne tik aukštaūgių, bet ir gynėjų dvikova – bus itin įdomu stebėti, kaip visus kibumu erzinantys Facundo Campazzo ir Nicolas Laprovittola stabdys visišką veiksmų laisvę Ispanijos rinktinėje turintį Ricky Rubio.
„Žaidėme geriausią gynybą, kokią esu matęs per savo 35-erių metų karjerą. Dirbau trejose olimpinėse žaidynėse, bet niekada nemačiau komandos, kuri taip ginasi“, – savo auklėtinių darbu negalėjo atsistebėti S. Hernandezas.
R. Rubio šiame čempionate demonstruoja tikras lyderio savybes – jas parodė ir pusfinalyje prieš Australiją. Likus dviem minutėm iki mačo pabaigos, R. Rubio po kelių atokvėpio minučių grįžo į aikštę su šviežesne galva, iš karto atliko puikų perdavimą, išprovokavo varžovų pražangą puolime ir prasiveržimu sudraskė australų gynybą. Šaltą protą ir lyderišką vadovavimą jis perkėlė ir į pratęsimus.
Būtent tokio R. Rubio reikės ispanų treneriui Sergio Scariolo, norint nesubyrėti kaip serbams ar prancūzams.
„Ricky tobulėja kaip taškų rinkėjas. Jis pasitiki savimi, dirba ties metimu. Nuostabu, kad Rubio nuolat sukuria spaudimą savo varžovams ir kartu puikiai ginasi, kuria progas komandos draugams“, – auklėtinio tobulėjimą išskyrė S. Scariolo.
Šiame čempionate R. Rubio renka po 15,9 taško ir atlieka 6,4 rezultatyvaus perdavimo.
Nedaug atsilieka ir vos 179 cm ūgio F. Campazzo, atitinkamai fiksuojantis 13,3 ir 7,7 skaičius šiose statistinėse grafose.
***
Sudėtys. Ispanija: Ricky Rubio (Fynikos „Suns“), Quino Colomas (Valensijos „Basket“), Rudy Fernandezas (Madrido „Real“), Pau Ribas („Barcelona“), Victoras Claveras („Barcelona“), Marcas Gasolis (Toronto „Raptors“), Willy Hernangomezas (Šarlotės „Hornets“), Piere’as Oriola („Barcelona“), Xavieras Rabaseda (Gran Kanarijos „Herbalife“), Sergio Llullas (Madrido „Real“), Javieras Beiranas (Gran Kanarijos „Herbalife“), Juancho Hernangomezas (Denverio „Nuggets“).
Argentina: Augustinas Caffaro (La Libertado „Sunchales“), Luca Vildoza (Vitorijos „Baskonia“), Luisas Scola (Šanchajaus „Sharks“), Facundo Campazzo (Madrido „Real“), Nicolas Laprovittola (Madrido „Real“), Nicolas Brussino (Saragosos „Cesademont“), Maximo Fjellerupas (Almagro „San Lorenzo“), Marcos Delia (Mursijos UCAM), Gabrielis Deckas (Madrido „Real“), Lucio Redivo („Breogano „Cafes Candelas“), Patricio Garino (Vitorijos „Baskonia“), Tayavekas Gallizzi (Korienteso „Regatas“).
Kelias čempionate. Ispanija (7/0). 101:62 prieš Tunisą; 73:63 prieš Puerto Riką; 73:65 prieš Iraną; 67:60 prieš Italiją; 81:69 prieš Serbiją; 90:78 prieš Lenkiją; 95:88 prieš Australiją.
Argentina (7/0. 95:69 prieš Pietų Korėją; 94:81 prieš Nigeriją; 69:61 prieš Rusiją; 87:67 prieš Venesuelą; 95:61 prieš Lenkiją; 97:87 prieš Serbiją; 80:66 prieš Prancūziją.
Lyderiai. Ispanija. Ricky Rubio (15,9 tšk., 6,4 rez. perd.), Marcas Gasolis (14,4 tšk., 5,3 atk. kam., 3,7 rez. perd.), Juancho Hernangomezas (10,4 tšk., 5,4 atk. kam.), Sergio Llullas (9,9 tšk., 4 rez. perd.), Victoras Claveras (9,4 tšk., 5,1 atk. kam.).
Argentina. Luisas Scola (19,3 tšk., 8,1 atk. kam.), Facundo Campazzo (13,6 tšk., 7,7 rez. perd., 4,6 atk. kam.), Gabrielis Deckas (12,4 tšk.), Patricio Garino (9,3 tšk.), Nicolas Laprovittola (9 tšk., 4,1 rez. perd.).
