„Šiemet festivalis „Eureka“ dar labiau išplėtė rėmus, į programą įtraukti filmai apima tikriausiai visas mokslinės fantastikos srities temas. Tad žingeidiems ir mokslo naujovėmis bei paslaptimis besidomintiems tai bus dar didesnis atradimas. Kviečiu nepraleisti progos tai patirti,“ – pasakoja „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
„Eurekos“ temų spektras apima tokias temas kaip kelionių laike paradokso ir robotų sąmoningumo nagrinėjimas, pasaulinių katastrofų - nevaldomo viruso paplitimo ar neišvengiamo Žemės susidūrimo su meteoritu scenarijai, žmogaus atminties problematika skaitmeniniame amžiuje, ribos tarp realybės ir fantazijos paieška ir daugelis kitų.
Žaisminga forma – sudėtingi klausimai
Festivalį pradės brazilų režisieriaus Claudio Torreso filmas „Žmogus iš ateities“ („The Man from the Future“), kuriame pasakojama genialaus fiziko Žoao istorija. Prieš dvidešimt metų paliktas merginos, jis nesėkmingai bando rasti naują energijos šaltinį. Paskutinis Žoao bandymas, per kurį beveik visame Pietų Amerikos žemyne dingsta elektra, atveria kelią į praeitį – fizikas patenka į tą dieną, kai jį paliko mergina. Situacijų komedijoje atsiveria svarbūs moksliniai fantastikos ir amžinieji žmogaus būties klausimai. Jeigu galėtume grįžti į praeitį ar, žinodami ateitį, taptume turtingiausiais pasaulio piliečiais? O gal vis dėlto paliktume viską taip pat vien tam, kad po dvidešimties metų vis dėlto galėtume būti su vienintele gyvenimo meile? Šis filmas praėjusiais metais buvo pripažintas geriausiu „Fant-Asia“ kino festivalyje.
Tailando režisieriaus Nawapolio Thamrongrattanarito filme „36“ pagrindinė veikėja Sai ieško tinkamų vietų filmavimui ir jas fotografuoja. Vieną dieną sugenda jos kompiuterio standusis diskas, ir mergina praranda visus metus fotografuotą medžiagą. Jai atrodo, kad kartu su kompiuterio informacija pradingo ir dalis jos pačios atminties. Sai padarys viską, kad visa tai susigrąžintų. Filme atskleidžiama, kaip technologijų pažanga ir beatodairiška skaitmenizacija keičia esmines žmogaus savybes, kaip sparčiai nyksta riba tarp dirbtinės ir tikrosios atminties.
Juosta „Pasaulio pabaigos scenarijus“ („Doomsday Book“, rež. Kimas Jee-woona, Yimas Pil-Sungas) seka panašiomis pėdomis – trijų dalių juostoje lengva komedijos forma pateikiami sunkūs, ne visada atsakymą turintys klausimai. Pirmoje žiūrovai išvys, kaip dėl užterštumo ir persivalgymo žmonės tampa zombiais. Jie – metafora to, kuo galime pavirsti, netekę žmogiško orumo. Antroje pasakojama apie robotus, kurie atlieka visus žmogiškus darbus. Tačiau vienas budistų šventykloje gyvenantis robotas darosi vis žmogiškesnis. Galbūt robotas gali būti humaniškesnis už žmones-zombius iš pirmos dalies? Trečiojoje juostos dalyje pasakojama apie tai, kaip keičiasi žmonių elgesys nenumaldomai prie Žemės artėjant meteoritui, kuris ją sunaikins. Mėnulio milijonierius ir žymus diskžokėjas
Artimiausias Žemei dangaus kūnas Mėnulis yra pagrindinis Kanados režisieriaus Simono Enniso dokumentinės juostos leitmotyvas. Filme „Lunatikai“ („Lunarcy!“) pasakojama apie žmones, kurie yra tiesiog apsėsti Mėnulio. Tarp jų – unikalios praturtėjimo schemos autorius, uždirbęs milijonus iš sklypų Mėnulyje pardavimo, ir jaunas vyras Christopheris Carsonas, užsibrėžęs tikslą tapti pirmuoju žmogumi, kuris įsikurs Mėnulyje. Tarp visų keistuolių ir svajotojų astronautas, palikęs savo pėdų įspaudus Žemės palydove, atrodo esantis arčiausiai žemės.
Garsaus šveicarų kilmės dokumentinių filmų meistro Peterio Metlereio filme „Laiko pabaiga“ („The End of Time“) nagrinėjamas mūsų laiko suvokimas. Režisierius į vieną juostą pasistengė sutalpinti daugybę dalykų. Jis supažindina ne tik su mokslinėmis teorijomis apie laiką, bet ir su hinduistų apeigomis ir net šiuolaikine šokių muzikos kultūra. Žiūrovai juostoje išvys vieną iškiliausių pasaulio diskžokėjų Richie Hawtiną. Režisierius bando užčiupti tai, kas neapčiuopiama, padėti kitiems išlaisvinti vaizduotę, galiausiai užduoda klausimą, ką reiškia būti žiūrovu, žiūrinčiu filmą apie laiką.
