Politikai bandys įtikinti technologijų gigantus, kad šie keistų savo veikimo algortimus, kurie automatiškai blokuoja dalį žinučių.
„Yra tiesiog sarkastinis juokelis. Kalbama apie tai, kad rusų turistai atvyko į Antaliją ir ten juos pasitinka keli ukrainiečių kariai, už tokią žinutę yra 60-ies dienų apibojimas“, – faktus tikrinančios organizacijos „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas rodo pavyzdžius, už ką „Facebook“ naudotojai yra baudžiami, laikinai apribojamos jų paskyros.
„Facebook“ užkliuvo ir juokelis su užrašu: „Rusiškas kentauras, šikna iš abiejų pusių.“ Šį juokelį įkėlusiam žmogui – 30 dienų apribojimas kelti turinį. Tačiau dėmesio sulaukia ne tik humoras, bet ir Ukrainą palaikantys komentarai: „Manau, kad šią savaitę normalaus lietuvio dienoje tik kiekviena gera žinia į ir iš Ukrainos.“
Už šį komentarą – 3 dienos blokavimo. O už Ukrainą palaikantį memą, kuriame sakoma: „Tau nereikia manęs išlaisvinti, aš laisva!!!“ Dar 30 dienų apribojimų. Tokių pavyzdžių pilna. Kartais „Facebook“ bizūno galima gauti ir už bandymą apginti Lietuvą komentarų skiltyse: „Visa jūsų Lietuva, sėdi šūde. – Tai lipkit iš to š, ko ten sėdit?“
Toks atsakymas į komentarą apie Lietuvą žmogui kainavo taip pat 30 dienų. Lietuviai baudžiami už tai, kad Ukrainą užpuolusius rusus vadina orkais, maskoliais, kacapais, Putino zombiais.
„Šiuo atveju, „Meta“ platformose algoritmai pirmiausia naudoja mašininį vertimą, išverčia į anglų kalbą ir tada pritaiko algoritmus ir skanuoja, ar tame turinyje nėra kažkokių problemų, ar ne. Ir vien dėl kalbos struktūros arba sarkastinių juokelių, algoritmai neidentifikuoja problemos arba identifikuoja problemą, kurios iš tikrųjų nėra. Užblokuoja žmones be reikalo“, – aiškina V. Daukšas.
„Facebook“ algoritmams, automatiškai veikiantiems robotams, kartais net nėra svarbu, kokiame kontekste žodžiai yra vartojami. Pavyzdžiui, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus paskyra sulaukė bausmės už tiesiog „Facebook“ paskelbtą paaiškinimą, kad „Maskolija“ yra istorinis terminas.
Žodis orkai apibūdina fantastinių būtybių rasę, veikiančią maginės fantastikos kūriniuose. Orkų personažai vaizduojami filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose.
„Dalis šitų žodžių, pavyzdžiui, maskoliai, net Lietuvių kalbos komisija yra išaiškinusi, kad tai yra tiesiog istorinis terminas. Ir jis yra nedraudžiamas vartoti. Tai blokavimas skamba nelogiškai. Yra algoritmo klaidos, automatizuotas nesužiūrėjimas. 95 procentai turinio yra peržiūrimi algoritmų, ne žmonių“, – sako V. Daukšas.
Blokuojamas ir turinys, kuriuo bandoma surinkti paramą Ukrainai.
„Rinko pinigus dronams ir jie yra blokuojami už prekybą ginklais ir narkotikais. Tiesiog yra nelogiška“, – kalba V. Daukšas.
„Debunk.org“ vadovui pikta, kodėl dažnai tie patys standartai nėra taikomi rusiškai propagandai, kuri toli gražu ne visada yra užblokuojama už tokius pačius žodžius. Į šią problemą rimtai pasižiūrėjo Lietuvos politikai.
„Meta“ kompanija, kuri iš esmės valdo „Facebook“, „Instagram“, atvažiuoja į Lietuvą sausio viduryje – susitikimai techniniame, politiniame lygmenimis. Jiems bus pateikta visa gražiai surinkta informacija su įrodymais, už ką žmonės buvo blokuoti. Bus, aišku, išdėstyti prašymai keisti algoritmą. Šalia to taip pat kelsime viešai šitą problemą, ieškosim sąjungininkų kitose valstybėse“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ekspertai tiki, kad „Facebook“, „Instagram“ privalės prisitaikyti prie politikų reikalavimų. Mat kitais metais įsigalioja skaitmeninių paslaugų aktas, kuris interneto vartotojams kurs saugesnę ir atviresnę skaitmeninę erdvę. Joje labiau bus saugomos jų pagrindinės teisės, užtikrinama apsauga nuo neteisėto turinio.
Kol Europa stengiasi surasti geriausią būdą, kaip suvaldyti socialinių tinklų bėdas, kitos trečiųjų šalių valstybės taiko ypač griežtas priemones. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiari programėlė „TikTok“, kurios panašų variantą galima rasti ir Kinijoje, veikia labai skirtingai. Kinai griežtai kontroliuoja, kokį turinį mato jos piliečiai: pavyzdžiui, vaikams, kurie jaunesni nei 14-os, rodo daugiau mokomųjų filmukų, o ne pramogų.
„TikTok‘as“ kiniškam vartotojui rodo šiek tiek kitokį turinį, pridedant daug edukacinių dalykų, yra mokomieji filmukai, kurie edukuoja tiek jaunimą, tiek vyresnius, yra kažkiek marketinginių dalykų, susijusių su turizmu“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
„Kinijoje yra labai stipriai reguliuojama, apskritai reikėtų priminti, kad Kinijoje yra reguliuojama, kiek vaikai gali kompiuterinius žaidimus žaisti. Yra apribota iki kelių valandų per savaitę ir tas automatiškai užsiblokuoja ir vaikai nebegali žaisti. Tokie ribojimai yra ir demokratinių laisvių ribojimai. O tas tarptautinis „TikTok‘as“, jis vadinamas opiumu liaudžiai, nes yra tiesiog dedamas turinys, kuris būtų kuo labiau dėmesį pritraukiantis ir sukaustantis“, – tvirtina V. Daukšas.
Griežtos cenzūros imasi ir kitos valstybės.
„Tai ir arabų valstybės, ir Azijos regionas, ir ta pati Rusija, kur pavieniai tinklai tiesiog nuperkami valstybių ir valstybės ką nori, tą daro“, – sako M. Pareščius.
Naujausi komunikacijos agentūros „Idea prima“ inicijuotos apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje populiariausi išlieka 3 socialiniai tinklai. Pirmoje vietoje „Facebook“, kurį naudoja 93 procentai 18-os metų ir vyresnių gyventojų, antroje – „YouTube“, kurį naudoja 3 iš 4 gyventojų. Trečioje vietoje – „Instagram“, kurį naudoja kas antras apklaustasis. Dažnai aptarinėjamas „TikTok“ užima tik 8-ą vietą. Juo Lietuvoje naudojasi maždaug vienas iš 5 apklaustųjų.
„Pastebėjome, kad išties yra aktualios susirašinėjimo programėlės „Telegram“ ir „WhatsApp“. Dar viena įdomi tendencija, kad intensyviai auga video platformos. Ir to pavyzdžiai būtų „YouTube“, kuriame mes randame ne tik tinklalaides, muzikinius klipus, bet ir tuos pačius trumpuosius „short‘sus“, kurie yra „TikTok‘o“ atitikmuo ir kalbant apie „TikTok‘us“ aktualus ir tas pats „TikTok'as“, na, ir „Instagram“, kuriame ne tik statiniai vaizdai, bet ir „reel‘sai“, – komentuoja „Idea prima“ Skaitmeninės komunikacijos komandos vadovė Viktorija Juškauskaitė-Radvilavičė.
Kitais žodžiais tariant, žmonės mėgsta platformas, kurios leidžia žiūrėti trumpus vaizdo įrašus.
„Video medžiaga lieka populiari. Dėl to, kad pagal žiūrimumą, laiko praleidimo kiekį, „Tiktok‘as“ vistiek lenkia Dar „YouTube“. Žmonės mėgsta trumpą turinį, mėgsta gauti iš trumpo turinio labai greitą žinutę, kuria galėtų toliau dalintis arba kalbėti pažįstamų rate“, – kalba „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.
Svarbiausia socialinių tinklų naudojimo priežastimi išlieka bendravimas su artimaisiais ir draugais. Tai svarbu pusei apklaustų gyventojų, trečdaliui respondentų „Facebook“ ir kitos platformos yra pagrindinis naujienų, įvykių ir žinių kanalas.
