Į Lietuvos banko saugyklas nesugrįžo apie 15 proc. apyvartoje buvusių litų banknotų ir apie 70 proc. monetų. Tokius duomenis žurnalistams pateikė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po ketvirtadienį vykusio euro įvedimo komisijos posėdžio.
,,Galime konstatuoti, kad euro įvedimas buvo puikiai koordinuotas ir gerai organizuotas”, - pasibaigus posėdžiui, vykusiam likus dienai iki euro įvedimo Lietuvoje šimtadienio, teigė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Pabrėžę, kad aktyviausias valiutos keitimo etapas jau yra pasibaigęs, premjeras sakė, kad šiame procese aktyviai dalyvavo ne tik bankai, bet ir Lietuvos paštas, kurio paslaugomis pasinaudojo ypač daug žmonių atokesnėse vietose, kur mažiau komercinių bankų skyrių.
Jo teigimu, euro įvedimą Lietuvoje palankiai vertina 68 proc. gyventojų, 8 proc. daugiau negu praėjusių metų gruodį, o skeptiškai vertinančių perėjimą prie bendrosios ES valiutos sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, didžiausias žmonių nerimas, vyravęs prieš euro įvedimą, buvo susijęs su kainų kilimu, pasirodė buvęs be pagrindo. ,,Kiekvienas nuėjęs į parduotuvę, patys galime dabar patvirtinti, kad kainų šuolis neįvyko“. Pasak ministro,įtakos tam turėjo ir geros verslo praktikos memorandumas, kurį pasirašė daugiau kaip 5 tūkst. ūkio subjektų“. Jo teigimu, prieš panašaus memorandumo prisijungusių ūkio subjektų Lietuvoje buvo 4 kartus daugiau, negu Latvijoje ir beveik 10 kartų daugiau negu Estijoje.
Finansų ministras taip pat pažymėjo, kad iki vasario pabaigos buvo atlikta apie 20 tūkst. patikrinimų, ir paaiškėjo, kad kainos iš esmės buvo perskaičiuotos teisingai ir tik 16 atvejų buvo skirtos baudos.
Finansų ministro teigimu, keisti nustatyto termino – kainas dviem valiutomis skelbti iki liepos pirmos dienos – nenumatoma. Tačiau išsikeisti litus į eurus Lietuvos banke gyventojai galės neribotą laiką, pabrėžė LB vadovas.
Grynųjų apyvartoje sumažėjo
Finansų ministras R. Šadžius akcentavo, kad valstybė jau pradėjo taupyti – nors palūkanų norma sumažėjo ir dėl makroekonominės aplinkos – mažėjančių palūkanų Europoje - ,,bet ir dėl to, kad tapome tikra euro zonos šalimi, ir šalies rizika žymiai sumažėjo“.
LB vadovo V. Vasiliausko teigimu, jis manęs, kad artėjant euro įvedimui Lietuvoje sumažėjęs grynųjų pinigų kiekis apyvartoje, ilgainiui vėl didės, tačiau kol kas didelio ,,atšokimo“ nepastebėjo. ,,Šiandien apyvartoje yra šiek tiek daugiau negu 1,8 mlrd. eurų, ikieuriniais laikais apyvartoje buvo beveik 12 mlrd. litų.
Praėjusių metų pabaigoje mes turėjome maždaug 50 proc. kritimą, dabar matome tam tikrą ,,atšokimą“, žiūrėsime, ar grįšime į tas ikieurines apimtis... Lietuviai tokie žmonės – mes mylim grynuosius, bet manome, kad euro įvedimas galėjo prisidėti prie to, kad vis daugiau žmonių pasitiki elektroninėm atsiskaitymo priemonėm. Tikėtina, kad tas ,,atšokimas“ buvusio lygio jau nepasieks“, - sakė V. Vasiliauskas.
