Prieš pradėdami pokalbį su Aleksandru, metėme jam nedidelį iššūkį. „Klausimynas apie Lietuvą? Tikrai? Lankydamasis čia dar nespėjau pabūti turistu, tačiau taip, klauskite“, – susidomėjęs atsakė išsibudinęs atlikėjas.
Lietuvos sostinė?
„Tai yra Vilnius.“
Kas yra Lietuvos prezidentas?
„Oi, nesu tikras. Maniau, kad turite karalių ir karalienę, ne? Pasakykite, koks jo arba jos vardas (red. past.: Dalia Grybauskaitė). Taip, na, tiesą sakant, žinojau, tačiau buvau pamiršęs, kad jūsų šaliai vadovauja moteris.“
Lietuvos valiuta?
„Nesu tikras dėl tarties. Lei arba litas.“
Kas atstovavo Lietuvai šių metų „Eurovizijoje“?
„Šių metų „Eurovizijos“ atstovo neprisimenu. Pamenu vaikinuką su akių raiščiu, Donatą.“ Prasidėjus sufleravimams apie „Eurovizijos“ scenoje Lietuvai atstovavusią juodąją gulbę primenančią merginą, pasipuošusią, kaip pabrėžė Aleksandro vadybininkas, didžiuliais botais, Aleksandras susimąstė. „Kažką prisimenu. Jei atvirai, atmintyje išliko tik dvi šiųmetės „Eurovizijos“ dainos: Nyderlandų ir Austrijos. Tiesa, dar Lenkijos. Lenkės šiemet sužaidė seksistine tema“, – šypsojosi pašnekovas.
Ar paminėtas seksistines tendencijas didžiojoje dainų konkurso scenoje norvegas vertina teigiamai? „Nemanau, kad „Eurovizijai“ turėtume kurti kokias nors taisykles. Šis konkursas ir yra geras tuo, kad jame nėra jokių taisyklių. Manau, kai daina gera, tu gali persirengti ir monstru, groti smuiku ar išeiti į sceną atrodydamas kaip moteris su barzda“, – teigė Aleksandras, pritariantis ir kitos konkurso nugalėtojos, atlikėjos Emmelie de Forest, nuomonei, kad „Eurovizija“ nėra šou ar politinėmis kovomis pagardintas konkursas. „Jame svarbiausia daina. Taip, yra šalių, kurios balsuoja vienos už kitas, tačiau nemanau, kad tai vyksta dėl politikos, greičiau dėl kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, slavų šalys balsuoja vienos už kitas, nes supranta vienos kitų kultūrą. Mes, skandinavai, taip pat turime daugybę kultūrinių panašumų, dėl kurių pakeliame telefonų ragelius. Žinote, aukštai sukelti plaukai, aukštakulniai. Tokia skandinaviška mada, kurią puikiai suprantame“, – juokėsi Aleksandras.
Sostinėje norvegas viešėjo pristatydamas naują projektą – animacinį filmuką „Kaip prisijaukinti slibiną 2“, kurio pagrindiniam herojui Žagsuliui, kaip šypsodamasis sakė pats Aleksandras, „paskolino“ savo balsą. Norvegas ne tik įgarsino filmo personažą, bet ir sukūrė specialią dainą, pavadintą „Into a Fantasy“. „Ar girdėjote šią dainą? Ar Jums patiko?“ – smalsavo norvegas ir netrukus prisipažino, kad atkreipti animacinius filmus kuriančios gigantės „DreamWorks Animation“ dėmesį reikėjo drąsos. „Muzikinio klipo idėją šiai bendrovei pakišau pats. „Into a Fantasy“ įrašiau dar likus trims mėnesiams iki filmo premjeros. Net už studiją pats susimokėjau“, – šypsodamasis pasakojo muzikantas. „Jaučiuosi labai laimingas, kad galiu įgyvendinti projektus, kurie man patinka. Kai „DreamWorks Animation“, kuri yra tokia svarbi bendrovė, orientuota į vaikų auditoriją, sudarančią ir didžiulę mano klausytojų dalį, sutiko bendradarbiauti, buvau labai laimingas. Žinote, jaučiausi esąs drąsus. Visuomet toks buvau. Man visuomet patiko susikurti ir įgyvendinti savo idėjas, planus. Ir jeigu žmonės man sako „ne“, bent jau žinau, kad pabandžiau tai įgyvendinti, ir dirbu savo darbą toliau“, – atskleidė norvegas.
Aleksandras prisipažino, kad sėkmė ir gerbėjų dėmesys išlepina atlikėjus. Ne išimtis ir jis pats. „Taip, išlepau. Esu dėkingas už viską, ką turiu, tačiau turiu pridurti, kad mane nustebinti pasidarė labai sunku“, – atviravo pašnekovas. Jis teigė nekantriai laukiantis to momento, kai galės pasirodyti festivalio „Slavianskyj Bazar“ scenoje. „Ten būsiu garbės svečias ir pasirodysiu kiekvieną vakarą. Man tai daug reiškia, ne tik dėl to, kad pasirodymus per televizorių kas vakarą stebės daugybė žmonių Rusijoje ar Azerbaidžane. Ten juk mano šeima (Aleksandras gimė Minske – red. past.). Ypatinga bus pasirodyti scenoje, kai žinosiu, jog salėje mane stebės mano mylima dukterėčia“, – su šypsena veide apie šeimą kalbėjo smuikininkas, tebesulaukiantis tokios pat pašėlusios gerbėjų reakcijos, kad ir kur nuvyktų.
„Taip, vakar pristatant filmuką gerbėjos iš tiesų verkė. Jos buvo labai jaunos, manyčiau, susirado mane „Youtube“ kanale ir vis dar galvoja, kad man 22-eji. Tiek metų man buvo, kai laimėjau „Euroviziją“. Dabar jau į tėčius joms galėčiau tikti“, – šmaikštavo dainininkas.
Pokalbį baigėme klausimu apie Aleksandro ambicijas. „Didžiausia mano svajonė – tapti kompozitoriumi ir kurti dainas kitiems atlikėjams. Vis dar laukiu profesionalių atlikėjų iš Lietuvos, kurie man paskambintų ir sakytų „Noriu dainuoti tavo sukurtą dainą“. Taip ir pabrėžkite“, – juokėsi A. Rybakas.
Aleksandro Rybako daina „Into a Fantasy“:
