„Žvelgdami plačiau, tikrai negalime ignoruoti pasaulinio apsirūpinimo maistu klausimo. Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio tendencijas, tikėtina, kad šie klausimai išliks ir ateityje. Kadangi maisto paklausa visame pasaulyje ir toliau didės, ypač svarbu, kad ir ateityje Europos Sąjunga gebėtų prisidėti prie pasaulinės maisto paklausos tenkinimo. Juolab dabar, kai pasaulį krečia neramumai ir konfliktai, apsirūpinimas maistu tampa savotišku saugumo garantu. Manome, kad turi būti tęsiama tvirta žemės ūkio ir kaimo plėtros politika, kuria būtų užtikrintas visuomenės aprūpinimas maistu, išsaugotas Europos kaimo vietovių gyvybingumas, remiamos inovacijos, didinamas konkurencingumas ir užimtumas“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šiandien pasaulyje nuo chroniško alkio kenčia 850 milijonų žmonių arba kas devintas žemės gyventojas. Net 500 milijonų žmonių neturi prieigos prie švaraus vandens. Alkstančiųjų skaičius smarkiai išaugo prasidėjus globalinei ekonominei krizei, kai vyriausybės savo pinigų srautus nukreipė ekonomikai stabilizuoti. Dėl to nukentėjo pagalba vargingiausioms valstybėms. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų maisto produkcijos apimtys turi padidėti 50 proc., jeigu norima, kad alkstančiųjų skaičius sumažėtų. Tarptautinės organizacijos kartu su valstybių vadovais daug dirba, kad ši situacija būtų išspręsta, tačiau kol kas priimtų sprendimų nepakanka.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė į neformalų žemės ūkio ministrų susitikimą Milane vyks rugsėjo 28–30 d. Susitikimo metu pirmininkaujanti valstybė Italija, be kitų svarbių klausimų, ketina diskutuoti ir dėl potencialaus ES žemės ūkio indėlio siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ES ir globaliu mastu.
