Visos Lietuvos savivaldybės, išskyrus administracinius centrus, iki šių metų rugpjūčio 30 d. dar turi galimybę pateikti paraiškas paramai gauti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinamą planavimo būdu.
Priemonei skirta 224 mln. litų paramos
Tos savivaldybės, kurios jau įgyvendino ar įgyvendina projektus pagal patvirtintus projektinius pasiūlymus, tačiau turi dar nepanaudotų lėšų ir nori papildomai įgyvendinti nors vieną projektą, kuriam anksčiau nepakako finansavimo, iki š.m. rugpjūčio 30 d. dar gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pateikti paraiškas paramai gauti.
NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Lina Gaidžiūnaitė pabrėžia, kad savivaldybės, kaip ir anksčiau, negali viršyti joms skirto lėšų limito.
Šiuo metu pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ jau išmokėta 54 proc. visų skirtų lėšų. Naujausiais duomenimis, per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį iš priemonei skirtų 224 milijonų litų jau išmokėta daugiau nei 120 milijonų litų.
Palengvintos procedūros
Siekiant sumažinti administracinę naštą ir sudaryti galimybę savivaldybėms greičiau gauti Europos Sąjungos paramą, priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisyklėse nebeliko ankstesniais metais privalomo projektinių pasiūlymų teikimo, todėl nebereikia laukti tokių pasiūlymų vertinimo rezultatų. Šiemet savivaldybių administracijos savo projektų paraiškas gali iš karto pateikti NMA. Joms nebereikia laukti, kol projektiniai pasiūlymai bus įvertinti ir patvirtinti. L. Gaidžiūnaitės teigimu, panaikinus projektinių pasiūlymų teikimą, pareiškėjai išties sutaupo nemažai laiko, o tai prisideda prie efektyvesnio ES paramos lėšų įsisavinimo.
Šiuo metu savivaldybės taip pat gali teikti paraiškas ir pagal jau anksčiau patvirtintus projektinius pasiūlymus.
Vertinat paraiškas, pateiktas pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, nėra laukiama jų teikimo laikotarpio pabaigos – NMA specialistai jau tikrina gautas paraiškas. Pradinis paraiškos vertinimas – administracinės atitikties tikrinimas – trunka 1 darbo dieną. Jei NMA specialistai pateikia pastabų dėl paraiškų, jas teikusios savivaldybės turi galimybę per nustatytus terminus patikslinti duomenis bei dokumentus. Užregistruotų paraiškų vertinimas paprastai trunka ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.
Kiekvienai savivaldybei – po savą biudžetą
Skirstant paramą pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, kiekvienai iš Lietuvos savivaldybių, išskyrus administracinius centrus, t. y. didžiųjų miestų savivaldybes, skirtas atskiras biudžetas. Jo vidutinis dydis – kiek daugiau nei 2 milijonai litų.
Tiksli skiriamos paramos suma kiekvienai savivaldybei apskaičiuota remiantis bendra konkrečios vietovės ekonomine ir socialine padėtimi. Kadangi kaimo vietovėse vidutinės gyventojų pajamos skiriasi, tokie skaičiavimai būtini. Pavyzdžiui, Elektrėnų, Šalčininkų rajonuose vidutinės namų ūkių pajamos siekia per 1000 litų vienam asmeniui, o Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonuose ta pati suma vienam asmeniui – 730 litų. Be to, skiriasi ne tik vidutinės pajamos, bet ir ūkininkų skaičius vietovėje. Pavyzdžiui, Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybėse žemės ūkyje dirba kiek daugiau nei pusė visų gyventojų – tai didžiausias procentas visoje Lietuvoje. Utenos ir Mažeikių rajone užimtųjų žemės ūkyje – tik kiek daugiau nei 10 proc. – tai vienas mažesnių rodiklių šalyje.
Noro gerinti gyvenimo kokybę netrūksta
Kaip pastebi L. Gaidžiūnaitė, savivaldybių raginti netenka – visos noriai teikia projektus. Be to, prie ryžto gerinti savo aplinką bėgant metams prisideda ir profesionalumas. „Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios padaryta tikrai pastebima pažanga. Vis dar susiduriama su problemomis vykdant viešuosius pirkimus, tačiau galima drąsiai sakyti, kad savivaldybės – vieni iš geriausiai taisykles išmanančių pareiškėjų“, – apie savivaldybių sukauptą patirtį pasakoja L. Gaidžiūnaitė.
Nors priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinant planavimo būdu, vykdoma iš „viršaus į apačią“ principu ir pareiškėjais gali būti tik savivaldybių administracijos, tai nesumažina pačių bendruomenių galimybės spręsti, kokius projektus teikti bei kam skirti gautą paramą.
Išspręstos bėdos ir gražesnė aplinka
Kaip ir kitos trečios krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės, priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo būdu skirta didinti kaimo gyventojų gerbūvį.
Pagal šią priemonę skirtomis lėšomis gali būti ne tik pastatyti, modernizuoti ar suremontuoti visuomeniniai pastatai – mokyklos, vaikų darželiai, kultūros centrai, įkurta viešoji erdvė, pavyzdžiui, sporto aikštelė, bet ir atlikti kiti svarbūs darbai – vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų įrengimas ir atnaujinimas, drenažo sistemų įrengimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimas.
Sprendžiant kaimo vietovės problemas, stengiamasi kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaime, taip pat – suvaldyti pastebimą gyventojų mažėjimą kaimo vietovėse bei išsaugoti kultūrinį paveldą, įkuriant ir plėtojant tradicinių amatų centrus. Be to, gavus paramą pagal šią priemonę, galima išsaugoti ir suremontuoti istorinę bei kultūrinę vertę turinčius objektus, tarp jų – ir religinius objektus, pavyzdžiui, bažnyčias. Pažymėtina, kad pagal priemonę gautos paramos negalima panaudoti dvarų remontui, taip pat neremiama magistralinių, krašto, rajoninių kelių ir gatvių statyba ir tvarkymas.
Finansuojama iki 80 proc. išlaidų
Gavus paramą pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, savivaldybės numatytus projektus įgyvendina keliais etapais, po kiekvieno iš jų teikdamos mokėjimo prašymą NMA. Pagal šią priemonę finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Išimtis – kaimo vietovėje esančių privačių pastatų eksterjero (išorės) atnaujinimas (pavyzdžiui, pastatų fasadų, stogų, langų, kt. tvarkymas), kai pareiškėjas gali būti tik savivaldybė, o partneriai yra fiziniai asmenys. Tokiems projektams finansuoti skiriama 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ negali viršyti 690 560 litų, o teikiamo projekto vertė negali būti mažesnė kaip 50 000 litų be PVM. Projektus įgyvendinančios savivaldybės taip pat turi laikytis KKP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo būdu įgyvendinimo taisyklėse numatytų įsipareigojimų – jos privalo ne tik iš savo lėšų padengti nefinansuojamą išlaidų dalį, bet ir be rašytinio NMA sutikimo mažiausiai penkerius metus iš esmės nekeisti projekte numatytos veiklos, vietos ar sąlygų. Taip pat savivaldybių administracijos, padedamos NMA, turi stebėti ir užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendinimas taip, kaip numatyta paraiškoje.
Autorius: Laisvė Aužbikavičenė
Užsakymo nr. 3690
