Tarptautinis susitarimas įsigalios 2014 m. sausio 1 d. arba po to, kai jį ratifikuos mažiausiai 13 susitariančiųjų valstybių, numatant, kad tarp jų turi būti Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija. Patvirtintas paketas užtikrins pigesnę ir efektyvesnę patentų apsaugą mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Pigesnė ir efektyvesnė apsauga
Numatoma, kad naujoji sistema skatins inovacijas ir sudarys palankesnes sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms apsaugoti savo išradimus Europos bendro galiojimo patentu. Europos Komisijos duomenimis, naujasis patentas bus pigesnis ir efektyvesnis nei dabar galiojančios sistemos. Naujasis režimas automatiškai suteiks apsaugą bendrojo galiojimo patentui visose 25 dalyvaujančiose valstybėse narėse, išskyrus Ispaniją ir Italiją, kurios neprisijungė prie pasiūlytos sistemos. Manoma, kad Europos bendrojo galiojimo patentas galėtų kainuoti septynis kartus pigiau nei dabar – 4 725 EUR, šiandien jo vidutinė kaina yra 36 000 EUR.
2011 m. iš Lietuvos pateiktos 32 paraiškos Europos patentui gauti. Prognozuojama, kad, atpigus patento kainai, tokių paraiškų skaičius iš Lietuvos augs. Tuo metu daugiausiai paraiškų Europos patentui įgyti pateikiančios šalys yra JAV (60 tūkst.), Kinija (17 tūkst.) ir Korėja (13 tūkst.). Kaip keisis šių šalių pateikiamų paraiškų skaičius – kol kas neaišku.
Kalbinio režimo specifika
Nuo šiol bet kuris išradėjas galės kreiptis į Europos patentų tarnybą, pateikdamas paraišką anglų, vokiečių ar prancūzų kalbomis. Paraišką pateikiant kita kalba, kartu reikės pridėti ir vertimą į vieną iš pagrindinių Europos patentų tarnybos kalbų.
Tam, kad patentinė informacija būtų prieinama visiems suinteresuotiems asmenims, bendro galiojimo patento sistema numato, kad patentinių paraiškų ir patentų aprašymai automatiniu būdu bus verčiami į visas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Visgi tokie vertimai galės būti naudojami tik informacijos tikslais ir neturės teisinės galios. Taigi kilus abejonėms, kad įmonės taikomi ar ketinami taikyti techniniai sprendimai gali pažeisti konkretų patentą, rekomenduojama pasitarti su atitinkamos srities specialistu ir tinkamai įvertinti konkretaus patento apsaugos ribas.
Reglamente numatyta, kad sistemos pereinamuoju laikotarpiu automatinio vertimo kokybę turėtų reguliariai ir objektyviai vertinti nepriklausomų ekspertų komitetas, kurį Europos patentų organizacijoje įsteigtų dalyvaujančios valstybės narės ir kurio nariai būtų Europos patentų tarnybos ir Europos patentų sistemos naudotojų atstovai.
Dėl pažeidimų spręs specializuotas teismas
Kitas naujosios Europos bendro galiojimo patento sistemos ypatumas – specializuotas teismas. Kiekviena susitariančioji valstybė gali pasirinkti, kokiai institucijai suteikti teisę nagrinėti ginčus dėl patento pažeidimo. Tai gali būti nacionalinis teismas, konkretaus regiono, pavyzdžiui, Baltijos šalių ar Skandinavijos valstybių, teismas arba centrinis specializuotas teismas. Priklausomai nuo to, kuriai institucijai teisę nagrinėti tokius ginčus suteiks Lietuva, šalies įmonėms gali tapti pakankamai brangu ginti savo teises.
Kilus ginčui dėl galimo Europos bendro galiojimo patento pažeidimo, patento savininkas, įtariamo pažeidėjo prašymu, turės pateikti pilną patento vertimą į valstybės narės, kurioje pastebėtas pažeidimas ar įsikūręs įtariamas pažeidėjas, kalbą. Toks vertimas jau negalės būti atliekamas automatiniu būdu.
Siūlomuose teisės aktuose numatyta, kad, vertinant atsakomybę už patento pažeidimą, bus atsižvelgiama į įtariamo pažeidėjo dydį bei veiklos pobūdį. Tai reiškia, kad ginčo atveju teismas turės įvertinti, ar įtariamas pažeidėjas, ypač jei tai yra maža ar vidutinė įmonė, fizinis asmuo, nepelno siekianti organizacija, universiteto ar viešoji tyrimų organizacija, veikė nežinodamas arba neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia patentą, iki jam bus pateiktas patento vertimas. Tokio vertimo išlaidas turės padengti patento savininkas.
Svarbu ir tai, kad vertimai sudaro didžiąją dalį patentavimo išlaidų. Taigi nuo šiol šios išlaidos mažoms ir vidutinėms įmonėms, nepelno siekiančioms organizacijoms, universitetams ir viešosioms tyrimų organizacijoms bus pilnai kompensuojamos.
Komentarą parengė Kristina Vilkienė, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokato padėjėja.