Trečiadienį EK paskelbtose Europos Sąjungos (ES) šalims skirtose rekomendacijose, kurias valstybės turėtų įgyvendinti per artimiausius 12-18 mėnesių, nurodoma, kad siekiant padidinti našumą, EK pirmą kartą Lietuvai rekomendavo gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
„Kita vertus, reikia daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnes darbo rinkos politikos priemones ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Taip pat reikia didinti socialinio dialogo mechanizmų vaidmenį ir gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus: ambulatorinę priežiūrą, ligų prevenciją ir sveikatos ugdymą. Būtina pagerinti nedarbo ir šalpos išmokų aprėptį ir adekvatumą“, - rašoma EK atstovybės Lietuvoje pranešime spaudai.
EK pažymi, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai, kurie gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą ateityje, yra darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris neigiamai veiks tinkamos darbo jėgos pasiūlą, ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistemos tvarumą.
Komisija taip pat pažymėjo, kad svarbu ir toliau užtikrinti fiskalinį tvarumą ir 2016–2017 metais nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo daugiau, negu tai leistina dėl sisteminės pensijų reformos, sumažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma PVM srityje.
Šalims skirtas rekomendacijas ketina aptarti ES valstybių narių ministrai, o birželio pabaigoje jas turėtų tvirtinti Europos Vadovų Taryba. Valstybės narės rekomendacijas turės įtraukti į 2016-2017 metų nacionalinės politikos ir biudžeto planus.
Ekonomistės Jekaterinos Rojakos komentaras: įgyvendinimo negalima praleisti
EK rekomendacijų paketas yra puikus įrankis priešrinkiminei kampanijai – tiesiog imk ir kopijuok. Deja, didžioji rekomendacijų dalis reikalauja kur kas daugiau pastangų, ryžto ir laiko jas įgyvendinti nei telpa į įprastinę kadenciją.
Gyvename pasaulio globalizacijos, informacijos sklaidos ir padidinto mobilumo laikotarpiu, tai patvirtina nuolat prastėjantys mūsų emigracijos rodikliai. Siekiant tvaraus ūkio augimo, Lietuvai teks ne tik susigrumti su artimiausiais Pabaltijo konkurentais, bet ir išsiskirti ES kontekste. Deja, šiuo metu mes išsiskiriame ne tik eksporto spurtu ir minimalaus atlyginimų augimu, bet ir aukščiausiu darbingo amžiaus gyventojų (20-64 m.) mirtingumu, vienu didžiausiu garbingo amžiaus gyventojų skurdo lygiu. Spręsti apie dabartinę Lietuvos ūkio sveikatą galima ir iš grafiko, kuriame pateiktos probleminės sritys. Kaip matyti, Lietuvoje buvo „užkabintos“ net 11 sričių*, tai reiškia, iš vidutiniokų pozicijos mes nejudame.
Įvertinus Lietuvos ir kitų ES šalių pažangą, Europos Komisija siūlo Lietuvai susikoncentruoti ties šiais iššūkiais:
• nepažeidžiant fiskalinio tvarumo, mažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems ir gerinti mokesčių surinkimą;
• didinti našumą, skatinant naujų technologijų diegimą, privačias investicijas ir inovacijas bei gerinant įmonių prieinamumą prie finansavimo;
• reformuoti švietimo ir sveikatos sistemas, siekiant stiprinti demografinį ir darbo rinkos potencialą.
Kokios yra išvados? Pagrindinės rekomendacijos iš esmės antrina daugelio šalies ekonomistų nuomonę. Vietoj PVM mažinimo reikėtų pasirinkti neapmokestinamųjų pajamų didinimą, pensijų augimą surišti su ekonominiu, o ne su politiniu ciklu. Lietuvos progresas mokesčių surinkimo srityje yra sveikintinas, tačiau nepakankamas – apie tai byloja ir ES lyderio etiketė pagal faktiškai surenkamų ir potencialių, remiantis esančiu vartojimu, PVM įplaukų santykį. Našumo didinimo klausimas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet akivaizdu, kad sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, judėjimas nuo darbo prie kapitalo intensyvių veiklų yra neišvengiamas. Kvalifikacijos kėlimas yra neįmanomas be stiprios ir koncentruotos švietimo sistemos, o pensinio amžiaus didinimas neduos rezultatų, jeigu gyvenimo trukmė ir kokybė išliks prasta. Kad ir kaip būtų, jeigu Lietuva nestiprins savo pozicijų šiose srityse, konkurencinė kova gali būti pralaimėta ir naujas, dabartines realijas atitinkantis darbo kodeksas situacijos nepagerins.
Taigi, ar sprendžiant rebusą „EK rekomendacijos: įgyvendinti negalima praleisti“ vyriausybė išdrįs padėti kablelį teisingoje vietoje, ar ir vėl pasiklysime punktuacijoje?
Europos Komisija beda pirštu į našumo augimo problemą
Ekonomisto Roko Grajausko komentaras: Europos Komisija beda pirštu į našumo augimo problemą
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtose rekomendacijose Lietuvai akcentuojama fiskalinė drausmė ir darbo rinkoje kylantys iššūkiai. Taip pat – poreikis skatinti inovacijų ir technologijų kūrimą. Kodėl šios kryptys svarbios Lietuvos ekonomikai? Kokius darbus šiose srityse turi atlikti Lietuvos valdžia?
EK ragina Lietuvą laikytis fiskalinės drausmės
Pagal Europos fiskalinės drausmės taisykles, struktūrinis biudžeto deficitas, t. y., deficitas įvertinus ekonomikos svyravimus, negali viršyti 1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Nuo krizinių 2008-2009 m. Lietuva tik vieną kartą, t. y., praėjusiais metais, laikėsi šio reikalavimo. Šiemet 1 proc. riba ir vėl bus peržengta. Vyriausybė žada, kad biudžeto perteklių pasieks 2019 m., tačiau žinome, kad šis pažadas kiekvienais metais yra vis pastumiamas į priekį. Iki šiol Lietuva dar nė karto neturėjo perteklinio biudžeto.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika vis tvirčiau pereina į viršutinę verslo ciklo dalį, laikytis fiskalinės drausmės ir mažinti sunkmečiu ūgtelėjusią valstybės skolą bus vis svarbiau. Tik taip sulaukusi kito galimo sunkmečio valstybė turės sukaupusi reikalingą fiskalinį buferį.
Naujas akcentas – atsiliekantis darbo našumas
Darbo našumo didinimas – naujas akcentas EK rekomendacijose. Šiuo požiūriu EK prisijungia prie Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos specialistų išsakytų patarimų. Tai nestebina, nes darbo našumo augimas bus vienas pagrindinių iššūkių ateinančiais metais – atlyginimams per metus augant 6-7 proc. svarbu, kad nuo jų neatsiliktų ir našumas. Kitu atveju Lietuva taps vis mažiau konkurencinga, kitaip tariant – per brangi savo našumo lygiui.
Kaip nurodo EK, pagrindinė kryptis didinti našumą – gerinti žmogiškąjį kapitalą. Tai padaryti galima tik tobulinant šalies švietimo sistemą. Tam, kad Lietuva patektų tarp turtingųjų pasaulio valstybių, kad čia vystytųsi aukštosios technologijos, būtų kuriamos inovacijos, valdžia turėtų mažinti valstybės finansuojamų krepšelių skaičių ir didinti finansavimą vienam studentui. Tokiu būdu tobulėjančios aukštosios mokyklos galėtų būtų raktas į aukštesnę inovacijų kokybę.
