Europos Komisija šiandien teikia Baltijos jūros regiono strategijos pasiūlymus. Praėjus penkeriems metams po ES plėtros, šiam regionui kyla įvairių skubiai spręstinų problemų – prastėjanti Baltijos jūros būklė, blogi transporto ryšiai, prekybos kliūtys, energijos tiekimo klausimai.
Šias problemas sunkina veiksmingo koordinavimo stoka. Už regionų politiką atsakingos Europos Komisijos narės Danutos Hübner pristatyta strategija visų pirma siekiama maksimaliai išnaudoti Baltijos valstybių narių ir regionų, kur gyvena beveik 100 milijonų žmonių, vystymosi potencialą.
„ES Baltijos jūros regiono strategija yra didelis žingsnis į priekį – tai naujo bendradarbiavimo būdo Sąjungoje pradžia. Jai nereikia nei naujų teisės aktų, nei naujų institucijų – ji grindžiama regiono valstybių narių vyriausybių ir piliečių siekimu skubiai spręsti kilusias bendras problemas. Komisija siūlo išsamų veiksmų planą, parengtą po išsamių konsultacijų su valstybių ir regionų valdžios, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo įstaigų atstovais: ES turi visas galimybes koordinuoti darbus, kuriuos reikia atlikti, siekiant kuo geriau panaudoti turimus išteklius Baltijos jūrai išsaugoti, skatinti prekybą ir gerinti visų regiono piliečių gyvenimą“, – pareiškė Komisijos narė Danuta Hübner.
Kokia problemų esmė?
Baltijos jūros regionui kyla įvairių problemų. Jūros būklė prastėja dėl gausėjančių nitratų ir fosfatų, iškilęs pavojus biologinei rūšių įvairovei. Reikia stiprinti regiono šalių tarpusavio ekonominius ryšius. Statistikos duomenys rodo, kad prekyboje pernelyg linkstama kliautis ryšiais su artimiausiomis kaimynėmis.
Kita Baltijos regiono problema – dideli kelionių atstumai pačiame regione ir keliaujant iki regiono iš kitų Europos šalių: kelionė traukiniu iš Varšuvos į Taliną trunka 36 valandas.
Dar viena problema – Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliacija energijos išteklių tiekimo srityje. Jūra plaukioja vis daugiau naftos tanklaivių, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika.
Baltijos jūrą supa aštuonios ES valstybės narės ir Rusija. Sukurta daug ataskaitų ir veiksmų planų, tačiau jie nebuvo labai naudingi. Reikia geriau koordinuoti daugybę regione aktyviai veikiančių struktūrų.
Dauguma šiuo metu iškilusių problemų yra susijusios su ES politika. ES struktūrinių fondų programos šiame regione suteikia tvirtą pagrindą stiprinti bendradarbiavimą. Komisija pasiūlymus skiria valstybėms narėms, tačiau pripažįsta, kad daugelį problemų galima išspręsti tik vaisingai bendradarbiaujant su Rusija.
Komisija taip pat rekomenduoja skatinti šį bendradarbiavimą, naudojantis jau vykdomomis iniciatyvomis, būtent „Šiaurės dimensijos“ strategija, bendrąja ES, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos politika.
Pirmoji tokio pobūdžio strategija
Strategija pateikiama kaip komunikatas ir veiksmų planas, į kurį įtraukta 80 pagrindinių projektų; kai kurie projektų jau pradėti vykdyti. Keturiais strategijos „kertiniais akmenimis“ siekiama padaryti šį Europos regioną:
• ekologiškai tvarų (pvz., perdirbant nuotekas);
• klestintį (pvz., skatinant mažąsias ir vidutines įmones diegti inovacijas);
• prieinamą ir patrauklų (pvz., gerinant transporto ryšius);
• tokį, kuriame užtikrinama sauga ir saugumas (pvz., gerinant reagavimą į nelaimingus atsitikimus).
Tai pirmas kartas, kai ES sukūrė tokią išsamią strategiją, skirtą visam makroregionui. Pagal ją gali būti kuriamos panašios strategijos kitiems regionams, pavyzdžiui, Viduržemio jūros arba Dunojaus upės baseino.
Nuo 2007 m. iki 2013 m. vien ES sanglaudos politikai įgyvendinti Baltijos jūros regionui bus skirta per 50 mlrd. eurų, iš jų 27 mlrd. eurų – prieinamumui gerinti, beveik 10 mlrd. eurų – aplinkos apsaugai, 6, 7 mlrd. – konkurencingumui skatinti, ir 697 mln. eurų – saugumui užtikrinti ir rizikai mažinti.
Siekiant mažinti jūros vandenyse taršių maistinių medžiagų, visose valstybėse narėse iš skalbiklių bus pašalinti fosfatai. Bus įgyvendintas „Baltijos šalių energetikos tinklų sujungimo planas“, kuriuo pagalba Lietuva, Latvija ir Estija būtų sujungtos su Europa energetiniais tinklais.
2013 m. Varšuvą su Talinu sujungs geležinkelis „Rail Baltica“, kuriuo bus galima važiuoti 120 km per valandą greičiu. Sukurta bendra jūrų stebėsenos sistema, taip pat bus sukurtas inovacijų ir mokslinių tyrimų fondas, kuris valstybines ir privačias lėšas naudos moksliniams tyrimams, skirtiems specifinėms regiono reikmėms.
Šiandien teikiamas pasiūlymas grindžiamas viešų interneto diskusijų, Komisijos pradėtų 2008 m. lapkričio mėn. ir daugelio viešų diskusijų, vykusių aštuoniose regiono valstybėse narėse, rezultatais. Strategija yra vienas iš Švedijos pirmininkavimo ES 2009 m. antroje pusėje prioritetų.
