Europos Komisija (EK) pirmadienį (10.06) sakė, kad derybos dėl pirmosios Europos Konstitucijos negali būti siejamos su Europos Sąjungos (ES) išmokomis skurdesniems bloko regionams.
Šis ES vykdomosios institucijos pareiškimas greičiausiai buvo skirtas daugiausiai lėšų ES regioninei pagalbai skiriančioms Prancūzijai ir Vokietijai, kurios kalba apie tiesioginį ryšį tarp derybų baigties ir finansinės paramos.
Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) ir Prancūzijos vadovas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) sakė, kad bloko finansavimas ateityje ir susitarimas dėl Europos Konstitucijos susiję, o šį jų pareiškimą daug kas įvertino kaip netiesioginį grasinimą Ispanijai ir Lenkijai.
EK pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) griežtai atmetė tokį požiūrį.
"Šiuo klausimu laikausi tvirtos nuomonės. Nėra, nėra, nėra ryšio, nes negali būti logiškų sąsajų, politinių sąsajų ir laiko sąsajų", - sakė jis per spaudos konferenciją po susitikimo su Lenkijos ministru pirmininku Leszeku Milleriu (Lešeku Mileriu).
ES lyderiai šeštadienį Romoje pradėjo vadinamąją Tarpvyriausybinę konferenciją dėl konstitucinės sutarties. Italija siekia užbaigti derybas dėl pirmosios Europos Konstitucijos iki metų pabaigos, kai baigsis jos pirmininkavimas ES.
R. Prodi sakė, kad derybos dėl kito išlaidų etapo, kuris turėtų trukti nuo 2007 metų iki 2013 metų, tik prasidėjo ir todėl dar kurį laiką tęsis. "Tarpvyriausybinė konferencija vyksta dabar", - pridūrė jis.
Prancūzija, Vokietija ir kitos ES steigėjos nori, kad būtų kiek įmanoma mažiau keičiamas Konstitucijos projektas, kurį birželį parengė buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard'o d'Estaing'o (Valeri Žiskaro d'Esteno) vadovaujamas Konventas dėl Europos ateities.
Varšuva ir Madridas reikalauja išlaikyti dabartinę 2000 metų Nicos sutartyje įtvirtintą balsavimo sistemą, kuri užtikrina maždaug po 40 milijonų gyventojų turinčioms Lenkijai ir Ispanijai beveik tokias pačias teises balsuojant, kokias turi Vokietija, nors jos gyventojų skaičius yra dvigubai didesnis.
L. Milleris pirmadienį atsikirto, kad Lenkija gali nuspręsti rengti referendumą dėl konstitucinės sutarties, jei nebus atsižvelgta į jos reikalavimus, leisdamas suprasti, kad lenkų rinkėjai gali apskritai sužlugdyti šią sutartį.
P. Prodi atmetė prielaidą, kad Lenkijos sprendimas yra politinis šantažas. "Nenoriu girdėti žodžio "šantažas". Politika yra politika", - sakė jis.
L. Milleris sakė, kad Lenkija tvirtai laikosi pozicijos, kad jos netenkina ir kitos Konstitucijos projekto nuostatos, ne tik numatomi balsavimo sistemos pakeitimai.
"Mes laikomės pozicijos, kurią aiškiai išdėstėme Romoje, ir tai yra mūsų planas A, B ir C", - sakė premjeras Briuselyje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris (Joška Fišeris) paneigė, kad Berlynas ir Paryžius aiškiai nurodė, kad Konstitucijos projekto pakeitimų reikalaujančios šalys gali nukentėti per derybas dėl ES biudžeto.
Tačiau jis pabrėžė, jog Berlyno vyriausybė nori, kad derybos dėl Konstitucijos būtų užbaigtos iki tada, kai bus pereita prie finansinių klausimų sprendimo.
"Padarysime sau meškos paslaugą, jei pradėsime finansines derybas nežinodami, kokia bus ši Sąjunga rytoj ar poryt", - sakė jis.
"Reuters"-BNS
