Europiečių išlaidose, savaime suprantama, ženklią dalį sudaro maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 18 procentų. Tuo tarpu alkoholiui ir cigaretėms yra išleidžiama apie 7 proc. nuo visų išlaidų ir tai yra dvigubai daugiau nei išleidžiama aprangai. Tyrime buvo atsižvelgta į bendrą ES vidurkį, kuris įvertintas koeficientu 100 ir vėliau pagal surinktus duomenis šalys buvo suskirstytos pagal tai, kokia apimtimi lenkia ar yra žemiau vidurkio.
Iš visų statistikoje tirtų išlaidų grupių, labiausiai išsiskiria alkoholio ir tabako kainos, mat šios yra jautriausios valstybės ekonominės politikos atžvilgiu ir joms yra taikomas papildomas apmokestinimas, bei kitos reguliavimo priemonės. Labiausiai čia išsiskiria Skandinavijos šalys.
Alkoholio ir tabako kainos Norvegijoje yra beveik pustrečio karto didesnės nei ES, mat čia yra taikoma agresyvi valstybės politika ribojant šių prekių vartojimą. Šaliai nusileido Islandija, kurios gyventojai už šias prekes moka beveik dukart brangiau nei vidutiniškai išleidžia ES gyventojai (koef. 170). Visos kainos šalyje yra pakankamai aukštos dėl santykinai žemo gyventojų skaičiaus ir logistiškai keblios šalies padėties. Kiek mažiau už alkoholį ir tabaką moka Airijos gyventojai (koef. 170).
Pigiausias alkoholis ir tabakas yra į ES kandidatuojančioje įstoti Makedonijoje. Čia už šias prekes yra mokama kiek daugiau nei trečdalis to, ką sumoka vidutinis ES gyventojas (koef. 38). Nedaug atsilieka kita šalis kandidatė Albanija (koef. 45). Potenciali kandidatė į ES Bosnija ir Hercogovina už alkoholį ir tabaką moka perpus pigiau nei ES vidurkis.
Žemas šių prekių kainas ekspertai aiškina tuo, kad čia dar negalioja griežti ES akcizo reikalavimai ir fiksuojama viena žemiausių gyventojų perkamųjų galių.
Įdomu tai, kad euro zonos gyventojai už alkoholį ir tabaką moka kiek mažiau nei vidutiniškai tam išleidžia visi ES gyventojai (koef. 96).
Lyginant šias kainas su nealkoholinių gėrimų ir maisto kainomis, tendencijos išlieka labai panašios, bet atsiranda keletas siurprizų, apie kuriuos vėliau.
Brangiausia šiame sektoriuje išlieka Norvegija (koef. 169). Aukštas maisto kainas galima aiškinti tuo, kad Norvegijoje yra didelė gyventojų perkamoji galia. Santykinai nedaug atsiliko Šveicarija (koef. 153), o tokio rodiklio priežastys tokios pačios kaip Norvegijoje. Kita euro zonai nepriklausanti šalis taip pat turi aukštas maisto ir gėrimų kaina. Danijoje šis koeficientas siekia 139.
Pigiausia maisto ir gėrimų atžvilgiu vėl yra Makedonija, čia gyventojai už šias prekes moka beveik perpus mažiau nei tam vidutiniškai išleidžia ES gyventojai (koef. 58.). Tuo tarpu antrojoje vietoje pagal kainų patrauklumą atsidūrė Lenkija, kur už maisto produktus mokama tik kiek daugiau nei Makedonijoje (koef. 61). Nenuostabu, kodėl lietuviai traukia į šią šalį apsipirkinėti. Tokius kainų skirtumus galima paaiškinti tuo, kad Lenkijoje mažmeninės prekybos sektorius pasižymi žaidėjų gausa ir didele konkurencija. Kiek brangiau galima apsipirkti ES naujokėje Rumunijoje (koef. 68).
Lietuviai tiek už alkoholį ir tabaką, tiek už nealkoholinius gėrimus bei maistą moka pakankamai brangiau nei išvardintos šalys. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad šias prekes galime nusipirkti pigiau nei vidutinis ES gyventojas (koef. atitinkamai 73 ir 78).
Su visų šalių rezultatais galite susipažinti žemiau esančioje lentelėje.
