Pažeistas ES įvaizdis
„Europos Sąjungos įvaizdis buvo pažeistas. Labai svarbu, kad Lietuva ėmėsi tyrimo. Mes atvykome į Lietuvą, nes atsirado naujos informacijos apie skrydžius“, – teigė delegacijos atstovė, prancūzė Helene Flautre. Pasak jos, atsižvelgiant į kaltinimų Lietuvai rimtumą, išsiaiškinta buvo ne viskas. Delegacijai nuostabą sukėlė prieštaravimai tarp prokuratūros ir Seimo atliktų išvadų: „Generalinis prokuroras teigė, kad nebuvo jokių kalinių, o parlamentinio tyrimo metu nustatyta, kad nėra įrodymų. Tai yra labai skirtingi dalykai. Mes labai nustebome.“
H. Flautre teigimu, tariama CŽV kalėjimo vietoje Antaviliuose jokių įrodymų delegacija nerado, tačiau dvigubos metalinės sienos, garso izoliacija ir amerikietiška įranga paliko dviprasmišką įspūdį: „Mes neradome jokių įrodymų, kad ten kažkas galėjo būti kalinamas, tačiau negalime teigti, kad Lietuvių atliktas tyrimas buvo pakankamas.“
Pasak kitos delegacijos narės, britės Sarahos Ludford, delegacija jokios naujos informacijos negavo, ir tai nebuvo jos tikslas: „Mes nesiekėme atrasti naujos informacijos. Mūsų tikslas – nustatyti, ar yra progresas, ar dar galima kažką padaryti.“ Lietuvoje delegacija tikrino turimą informaciją apie tariamus slaptus skrydžius, apie kuriuos duomenys atsirado jau atlikus tyrimus Lietuvoje.
Tyrimas tęsis
„Europos Parlamentas privalo remtis mūsų atliktu tyrimu“, – pažymėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Pasak jo, delegacija su Lietuvos pareigūnais apsikeitė klausimais ir atsakymais, delegacijos narius buvo bandoma įtikinti, kad Lietuvoje atliktas tyrimas yra labai svarbus: „Susikalbėti šia tema yra labai svarbu, tačiau nežinau, ar dėl laiko trūkumo mes vieni kitiems galėjome pateikti pakankamus atsakymus.“ A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuvos tyrimas – vienintelis parlamentinis tyrimas Europoje šiuo klausimu, kuris buvo užbaigtas. Pasak jo, Lietuvoje atlikto tyrimo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama vidinėms Lietuvos žvalgybos problemoms, ir padarytos atitinkamos išvados, pakeisti įstatymai: „Lietuvos atstovai mano, kad buvo padaryta pakankamai daug.“
Kaip teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas, duomenys, kuriais šiuo metu yra disponuojama, neleidžia situacijos aiškintis toliau: „Jei atsiras naujų duomenų, tyrimą galbūt bus galima atnaujinti.“ Apie tyrimo pratęsimą kalbėjo ir H. Flautre. Pasak jos, delegacija tęs tyrimą, nes informacijos vis dar trūksta – į Lietuvos Generalinę prokuratūrą bus kreipiamasi su klausimais raštu: „Sieksime atkurti teisingumą ir nustatyti viską, kas yra susiję su CŽV programa Lietuvos teritorijoje ir Europoje.“ Tyrimai bus tęsiami ir kitose Europos valstybėse.
Atsakymų ieškos JAV?
Pasak delegacijos narių, trūksta informacijos iš Jungtinių Valstijų. H. Flautre teigė: „Tai yra paradoksas. Nes dauguma informacijos ir taip gauta iš JAV. Tačiau daugiau informacijos negaunama, nes ji yra glaudžiai susijusi su valstybinėmis paslaptimis.“ Delegacija išreiškė viltį, kad JAV ateityje bendradarbiaus, ir viskas bus išsiaiškinta.
______________________________________
Trečiadienį, po delegacijos vizito prokuratūroje, Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis teigė: „Mes patikinome europarlamentarus, kad Lietuvoje atliktas tyrimas buvo išsamus, visapusiškas, atliktas objektyviai, jo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie galbūt neteisėtus kalinimus Lietuvoje, buvo nustatyta, kad nė vieno tokio asmens nebuvo.“
D. Raulušaičio teigimu, Lietuvoje tyrimas potencialiai gali būti atnaujintas, kaip ir bet kuris nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jeigu gaunama naujų ir reikšmingų duomenų: „Jeigu tokių duomenų kažkada atsirastų, tyrimas gali būti atnaujintas.“ Pasak jo, europarlamentarų komitetas jokios naujos informacijos nepateikė.
Šių metų balandžio mėnesį EP priėmė rezoliuciją, kuria raginama iki galo ištirti visus įtarimus dėl CŽV kalėjimų. Buvo išreikštas apgailestavimas, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys nesugebėjo iki galo ištirti šio klausimo.
Atsakymų vis dar nėra
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas. 2009 metais Lietuvoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai, kur galėjo būtų įrengtos specialios patalpos, skirtos sulaikytų įtariamųjų laikymui. Nustatyti ir keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir Palangą. Šie lėktuvai nepraėjo jokios patikros, todėl duomenų apie jų keleivius nėra, todėl į klausimą, ar į Lietuvą buvo skraidinami įtariamieji teroristai atsakyta nebuvo. Vėliau tyrimą vykdė ir prokuratūra, tačiau jis buvo nutrauktas.
Vilniaus veiksmus smarkiai kritikuoja nevyriausybinės organizacijos. „Amnesty International“ (AI) ir „Reprieve“, atstovaujanti nuteistųjų mirties bausme interesams ir ginanti Gvantanamo kalinius, nuolat ragina Lietuvos valdžią ir prokurorus atnaujinti tyrimą. Pernai rugsėjį AI informavo apie anksčiau nežinomą slaptą CŽV lėktuvo skrydį iš Maroko sostinės Rabato į Vilnių 2005 metų vasarį. Lėktuve turėjo būti skraidinamas Saudo Arabijos pasą turintis palestinietis Abu Zubajda, vienas iš pagrindinių į nelaisvę paimtų „Al-Qaedos“ narių. Kai Lietuvos prokuratūra atsisakė atnaujinti tyrimą dėl slaptų kalėjimų, Abu Zubajda apskundė Vilnių Europos žmogaus teisių teismui.
