Trečiadienio rytą Europos Parlamente aptartas pasirengimas spalio 26 d. Portugalijoje rengiamam ES ir Rusijos vadovų susitikimui, praneša Europos parlamento spaudos tarnyba.
Nors ES Tarybos atstovas teigė, jog ES ir Rusijos santykiai yra geri, daugelis deputatų ragino Sąjungą neužmerkti akių Rusijoje stiprėjant autoritarinėms tendencijoms. Rezoliuciją šiuo klausimu Parlamentas priims lapkritį.
ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos Europos reikalų valstybės sekretoriaus Manuel Lobo Antunes teigimu, ES ir Rusijos santykiai „klostosi gerai“ ir „yra geresni negu kartais teigiama tarptautinėje spaudoje“. Prelegentas informavo, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama energetikos klausimams, tarp jų – ir naftos tiekimui į Mažeikius „Družbos“ naftotiekiu.
Kitas svarbus prioritetas – Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją, kurį ES remia. Susitikime bus kalbama ir apie ES investicijų į Rusiją palengvinimą, mėsos eksporto iš Lenkijos ribojimą, diskriminacinius geležinkelių mokesčius Rusijoje ir medienos eksporto problemas. Taip pat bus aptariamas Kosovo statusas, padėtis Irane ir įšaldyti konfliktai Moldovoje bei Gruzijoje.
„Rusija – ne tik artima kaimynė, bet ir strateginė partnerė“, – pažymėjo ES Užsienio reikalų komisarė Benita Ferrero-Waldner. Savo ruožtu komisarė išreiškė susirūpinimą demokratijos ir žmogaus teisių padėtimi Rusijoje, ypač spaudos laisvės ribojimu. Paminėjusi poreikį tobulinti bendro pasienio kontrolę, komisarė pažadėjo imtis veiksmų siekiant sumažinti automobilių eiles ties Kaliningrado srities siena.
Diskusijoje kalbėjęs Europos liaudies partijos atstovas José Ignacio Salafranca (Ispanija) paragino ES laikytis bendro požiūrio santykiuose su Rusija. „Bet koks veiksmas, nukreiptas prieš vieną ES valstybę, yra nukreiptas prieš visą ES“, – pridūrė deputatas.
„ES ir Rusija turi bendrų interesų“, – pažymėjo Socialistų frakcijos atstovas Jan Marinus Wiersma (Nyderlandai). Deputatas pageidavo „naujų poslinkių“ siekiant naujos ES ir Rusijos sutarties. Jis taip pat nerimavo dėl gruodį rengiamų Dūmos rinkimų demokratiškumo ir ragino leisti tarptautinėms organizacijoms stebėti rinkimų kampaniją.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovas Graham Watson (Jungtinė Karalystė) ragino ES neignoruoti autokratijos stiprėjimo Rusijoje ir nevengti kritikuoti šių tendencijų. Pasak deputato, prezidentas V. Putinas „neigia Europos šventas vertybes – laisvę, demokratiją, žmogaus teises“, todėl ES ir Rusijos santykiai – nors ir strateginiai, nevadintini partneryste.
„Jei žmogaus klonavimas būtų labiau išvystytas – prezidentas turbūt kandidatuotų ir į prezidentus, ir į ministrus pirmininkus, remdamasis Kaczynskių pavyzdžiu Lenkijoje“, – teigė G. Watson.
Sąjungos už tautų Europą atstovas Konrad Szymański (Lenkija) piktinosi, kad Parlamentas nutarė šioje sesijoje nepriimti rezoliucijos, kurią ES vadovai galėtų remtis susitikime su Rusija.
„Ar Europos Sąjungai prekyba ir pinigai svarbesni už demokratiją ir žmogaus teises? – klausė Žaliųjų frakcijos atstovas Bart Staes (Belgija). Deputatas piktinosi ES tarybos atstovo žodžiais, jog ES ir Rusijos santykiai yra „geri“. Iš tiesų, pasak B. Staes, demokratijos padėtis Rusijoje yra „liūdna“, žmogaus teisės ribojamos, o laisvi rinkimai joje yra „utopija“.
„Stabilumas Europoje neįmanomas be protingo bendradarbiavimo su Rusija“, – teigė Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos atstovas Helmuth Markov (Vokietija). Deputatas ragino dažniau kalbėtis su Rusija rūpimais klausimais ir „parengti bendrų strategijų“. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti deputatė Jana Bobošíková (Čekija) ragino „atlaikyti politinį spaudimą“ ir aktyviau plėtoti ekonominius ryšius su Rusija.
