Buhalteriškai skaičiuojant, Lietuva be narystės Europos Sąjungoje (ES) būtų nemoki. Taip sako euroentuziastai. Eurokritikai įsitikinę, kad Lietuva prarado suverenitetą ir galimybę puoselėti vertybes.
Skaičiai įkyriai rodo, kad ES duoda valstybei daug, tačiau dalies eurokritikų tai netenkina. Aiškių alternatyvų skeptikai neįvardija, tačiau ES plūsta labai emocingai. Ar tikrai šiais laikais, šiose geografinėse ir geopolitinėse realijose gali egzistuoti ir klestėti maža, neutrali Lietuva? Rašytojas Jonathanas Swiftas savo istorijoje apie Guliverį ir liliputus vaizdingai parodė, kaip maži žmogeliukai vis labiau išnaudoja milžiną ir kuo jis daugiau duoda, tuo darosi piktesni.
Vertybės
Aršus eurokritikas, dešiniųjų pažiūrų politologijos magistras Marius Kundrotas ES laiko imperija. „Aš – už Europos tautų ir valstybių bendradarbiavimą, tačiau prieš dar vienos imperijos kūrimą. Narystė ES mums, pirmiausia, atėmė valstybinį suverenitetą. Praradome galią savarankiškai spręsti net vertybinius klausimus, nors agitacijos už įstojimą metu buvome dezinformuojami, jog ES į tai nesikiš“, – piktinosi M. Kundrotas.
Pagrindinė žala, pasak jo, – tautinių ir valstybinių pagrindų išplovimas. „Kuriama“ Europos piliečio kategorija, kuri yra neapibrėžto pasaulio piliečio kategorijos pavidalas, o paties Europos piliečio pagrindas – jau net ne iš Europos.
Griaunamos pamatinės dorovinės vertybės. Amoralius vartotojus lengviau valdyti. Formuojama viršnacionalinė politinė struktūra, kurios atskaitingumas gyventojams – vis labiau abejotinas. Kuo stambesnė politinė struktūra, tuo ji toliau nuo konkrečių žmonių, jų lūkesčių bei rūpesčių. Nesant aiškaus tapatumo, abejotinas tampa ir gyventojų solidarumas, politinių institucijų ryšiai su jais“, − aiškino eurokritikas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas šią kritiką vadina nerimta. „Lietuva galimybę drausti gėjų eitynes prarado kur kas anksčiau nei įstojo į ES. Konstitucija įtvirtina susirinkimų laisvę visoms grupėms, tarp jų ir gėjams. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, kurią sukūrė ne ES, taip pat reikalauja nediskriminuoti.
Jei kalbėsime apie šeimos sąvoką, čia ES teisė palieka nacionalinei valstybei nuožiūros laisvę ir į šiuos reikalus nesikėsina. Pagal Lietuvos Konstituciją gėjų santuokos yra negalimos ir jokia ES to nereikalauja keisti. Kas kita, kad ES reikalavimais dažnai prisidengiama“, - „Balsas.lt savaitei“ sakė ekspertas.
Pinigai
Buvęs Europos parlamento narys, ekonomistas Eugenijus Maldeikis finansinę naudą iš narystės ES apibūdina vienu sakiniu: „Jei ne narystė ir ES finansinė parama, valstybė šiandien būtų tiesiog nemoki“.
Buvęs Lietuvos euroderybininkas Petras Auštrevičius gina savo atlikto darbo rezultatus derantis su ES ir aiškino panašiai. „Niekada nevertinau narystės klausimų buhalteriškai, tačiau net ir čia viskas yra aišku bei suprantama. Lietuva ES sumoka apie milijardą litų per metus, o gauna nuo 3,5 iki 5 milijardų litų paramos, priklausomai nuo laikotarpio.
Ekonominio pakilimo laikotarpiu, nuo 2004 iki 2008 metų ūkis paaugdavo kasmet vidutiniškai 7 procentais, ir 2,3 procento to augimo sudarė viskas, kas susiję su ES – atviros rinkos, struktūrinių fondų parama, investicinis patrauklumas. Taigi ES reiškia ir trečdalį viso ekonominio augimo.
Politologo M. Kundroto požiūriu, tai tik viena medalio pusė. „Jeigu neklystu, ES dotacijos baigiasi 2013-aisiais? Iš gavėjų tapsime davėjais. Ar jau bus iš ko? Apie galimybę vykdyti nacionalinį protekcionizmą jau nekalbu...“, – mojo ranka eurokritikas.
Tuo tarpu E. Maldeikis apie pinigų panaudojimą ir pasiruošimą iš gavėjų tapti donorais irgi kalba be didelio entuziazmo. „Taip. Net gaudama didžiulius pinigus iš ES, Lietuva nesugebėjo sukurti tvarios ekonominės sistemos. Apie tai, kas bus, kai dovanos baigsis – nėra normaliai susimąstyta“, − sakė buvęs europarlamentaras. Kartu jis vadina kliedesiais teiginius, jog trijų milijonų gyventojų rinkos šalis gali sėkmingai vykdyti nacionalinį ekonominį protekcionizmą ir laimėti bet kokį muitų ar dempingo karą su kaimynais.
Primenant, jog dėl narystės ES teko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), E. Maldeikis, pats dalyvavęs derybose dėl jos likimo, teigia, jog ši netektis – Lietuvos negebėjimo derėtis problema. „Jei IAE klausimu būtų dirbama taip, kaip derėjo, šiandien nereiktų net kelti klausimo – ant ko pykti dėl elektros kainos. ES apie tarifus jau seniai kalbama energetinio skurdo kontekste, o Lietuva net nepripažįsta šios sąvokos, nors yra viena iš energetiškai skurdžiausių šalių“, − teigė jis.
Lietuvos indėlis į ES, pasak E. Maldeikio, neatskleistas. „Lietuva politiškai dar tik mokosi būti ES dalimi. Šiaip davėme rinką, galimybę ES kompanijoms su lietuviškomis dalyvauti ir kitose rinkose, socialiai davėme pigią darbo jėgą, gabaus ir darbštaus jaunimo, studentijos pavidalu davėme naujų reikšmingų resursų. Tą matau labai aiškiai“, − sakė jis.
Geopolitika
Žeriant kritiką ES ir skaičiuojant žalą bei naudą kyla natūralus klausimas – ar buvo kokių nors alternatyvų?
P. Auštrevičius įsitikinęs, kad jokio kito kelio neverta net sapnuoti. Teiginys, kad Lietuva neišbandė savarankiškos valstybės kelio, jam atrodo kvailas. „Jau XXI amžiaus priešaušryje visiškai nepriklausomų ir neutralių valstybių egzistavimas virto anachronizmu ir atgyvena“, −„Balsas.lt savaitei“ tvirtino jis. Pasak buvusio derybininko, integracija į ES buvo nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo dalis.
Tuo tarpu M. Kundrotas net geopolitinę šios narystės naudą laiko abejotina. „Dvi iš trijų galingiausių ir įtakingiausių ES valstybių − Prancūzija ir Vokietija, o kartu ir dalis mažesnių, laikosi išvien su Rusija. Bendros geopolitikos ir užsienio politikos kūrimas – aiškiai ne Lietuvos naudai. Faktiškai net Rytų Europoje nėra aiškios ir bendros prevencinės politikos Rusijos atžvilgiu.
Čekija atvirai seka Prancūzijos ir Vokietijos pėdomis, daugelis kitų šalių laikosi neutraliai, tad lieka tik Baltijos šalys ir Lenkija. Įdomiai keičiasi dešiniųjų euroentuziastų retorika. Apie kairiuosius kalbėti išvis neverta, nes jiems patriotiniai akcentai netgi retoriškai nerūpi. Iš pradžių kalbėta, jog ES mus ginsianti nuo Rusijos, dabar vis garsiau pasigirsta, jog tai mūsų misija – apginti ES nuo Rusijos įtakos“, − dėstė jis.
Teisė
Tarptautinės teisės ekspertas D.Žalimas sako, kad integruojantis į ES šalies teisės sistema tapo efektyvesnė ir geriau ginanti žmogaus teises, nors diegiant neišvengta nesklandumų, o derantis dėl stojimo sąlygų pritrūko užsispyrimo, kad išsikovoti sau reikalingas pozicijas bei ilgesnius pereinamuosius laikotarpius.
Anot D. Žalimo, Lietuvoje dar ir prieš narystę buvo madinga kai kuriuos įstatymų projektus „sustiprinti“ iš piršto laužtu teiginiu, neva taip nori ES ir kito kelio tiesiog nėra. Pasak jo, liga ir dabar neišgydyta. „Net ir dabar, kai vyko diskusijos dėl prieštaringai vertinto nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos įstatymo turinio, neretai argumentuota išsigalvotais ES teisės reikalavimais“, - sakė D. Žalimas.
Paklausti apie Lietuvos indėlį į ES, dauguma pašnekovų šneka filosofiškai ir tai suprantama. Trijų milijonų vartotojų rinka ir paramą neefektyviai ryjanti ekonomika nėra tai, kuo galima didžiuotis. Teisė yra ta sritis, kur Lietuvos indėlis į ES yra ženklesnis.
D. Žalimas pabrėžė, jog Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys į ES teisę atneša nauj totalitarizmo nusikaltimų vertinimo supratimą ir gerokai praplečia Vakarų šalyse įprastas sąvokas. „Lietuva, kartu su kitomis šalimis, siekia, kad visi nusikaltimai būtų vienodai vertinami, nes ten įprasta praktika neapėmė sovietinių nusikaltimų. Be to, Lietuva plačiau, nei senoji Europa, žiūri ir į diskriminavimo sąvoką“, - aiškina teisininkas.
Kaip vieną iš svarbių indėlių D. Žalimas mini ir R. Pakso apkaltos pagimdytą klausimą, kurį nagrinės Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). „Apkalta yra nacionalinės teisės reikalas, tačiau kitos ES ir Europos šalys, jei iškils panaši problema, tikrai nagrinės R. Pakso atvejį ir Lietuvos patirtį. EŽTT nagrinės R. Pakso skundą ir nustatys praktiką labai svarbioje srityje. Bus aiškinamasi dėl konstitucinės sankcijos asmeniui, kuriam pritaikyta apkalta, ribų. EŽTT išaiškins ar žmogaus teisių pamatinėms nuostatoms neprieštarauja per apkaltą nušalinto asmens atžvilgiu iki gyvos galvos taikoma nuostata, kad sulaužius priesaiką, nebegalima eiti jokių pareigų, kur reikia prisiekti iš naujo“, - Lietuvos indėlį į europinės teisės aruodus komentavo D. Žalimas.
TIK FAKTAI
ES 2007–2013 metų finansinės programos laikotarpiu Lietuvai iš ES biudžeto iš viso planuojama skirti 36,8 milijardo litų. Vidutiniškai per metus tai sudarytų 5,25 milijardo, t. y. maždaug 55 procentais daugiau nei 2004–2006 metais. Daugiausia ES lėšų 2007–2013 metais numatyta duoti struktūrinei paramai – 21 milijardą litų ir žemės ūkiui – 8,9 milijardo litų.
Nutraukus energijos gamybą IAE elektros kaina vartotojui išaugo 30 procentų. Elektrinė bus uždaroma 25 metus ir tiksli jos uždarymo kaina dar nežinoma. Anksčiau kalbėta, kad šis skaičius sieks apie milijardą eurų. Teisėsauga šiuo metu aiškinasi, kur ir kaip paslaptingai ištirpo uždarymui skirti ES milijonai.
Valstybės skola 2004 metais sudarė 12,16 milijardo litų, 2010 metais – po 6 metų narystės ES, išaugo iki 35,89 milijardo.
