Už taršą padangėse irgi teks mokėti. Aviacija į atmosferą išmeta daugiau teršalų nei plieno pramonė, tačiau neprivalo pirkti jokių taršos leidimų.
Nors lėktuvai sudegina daugiau kuro nei bet kuris kitas transportas, jiems netaikomi ekologiniai mokesčiai. Europos Parlamentas (EP) šią savaitę nubalsavo, kad po dvejų metų ilgą laiką buvusi privilegijuota ši pramonė imtų mokėti už taršą drauge su kitais didžiaisiais teršėjais.
Žalieji džiugesio jau neslepia: ilgus metus aviacijos pramonė buvo beveik nepajudinama, o šiandien jau tokia nebeatrodo. Richardas Dyeris, atstovaujantis vienai įtakingiausių nevyriausybinių organizacijų Didžiojoje Britanijoje „Žemės draugai“, aiškina, kodėl taip svarbu, kad aviacija irgi privalėtų pirkti leidimus teršti atmosferą:
„Iš pradžių Europos Sąjunga (ES) siūlė labai silpną sistemą, pagal kurią tiesiog būtų sulėtėję tie taršos augimo tempai. Tačiau šią savaitę EP išreiškė labai tvirtą poziciją, pasiūlydamas labai griežtas priemones. Aviacija, lygiai taip kaip ir kitos pramonės šakos, turės išsipirkti leidimus teršti.
Tuomet ilgainiui leidimų mažės, kaina augs ir jie bus skatinami persitvarkyti. Kitaip tariant, aviacija negalės tiesiog susimokėti ir toliau teršti kaip teršusi. Jei EP siūlymai bus patvirtinti liepą, turėtume sulaukti tikrų pokyčių“, – sako nevyriausybinės organizacijos atstovas.
Siūlo įtraukti į prekybą taršos leidimais
Kaip pabrėžia apžvalgininkai, prekybos atmosferos taršos leidimais sistema yra vienas kertinių ES aplikosaugos politikos akmenų ir pagrindinė priemonė siekiant užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų.
Jos esmė – apsibrėžti, kiek anglies dvideginio galima išmesti kasmet, ir išdalijant leidimus, užtikrinti, kad taršiausios pramonės įmonės neviršytų joms skirtos normos. Tie, kurie teršia daugiau, gali nusipirkti leidimų iš tų, kurie sutaupo investuodami į švarinančias technologijas, ir bendras taršos lygis išlieka stabilus.
Į šią dar gana naują sistemą yra įtrauktos tokios pramonės šakos kaip energetika, celiuliozė, cementas, plienas ir keramika. Tačiau aviacijos iki šiol tarp jų nebuvo, nors jos taršos mastai – vieni sparčiausiai augančių.
Tai ne kartą įvertinta kaip neteisybė ir ES Aplinkosaugos komisaro Stavroso Dimaso pasisakymuose.
„Nors teigiama, kad 3 proc., kurie tenka aviacijai bendrame anglies dvideginio balanse, nėra daug, visgi mano galva, neteisinga, kad visiems kitiems sektoriams mažinant taršą, vienas privilegijuotas sektorius – aviacija – ją didina, bet kovoje su klimato kaita nedalyvauja“, – prieš keletą metų sakė komisaras.
Privilegijų mažės
Orlaivių kuro neapmokestinimas ilgus metus buvo grindžiamas po karo patvirtintomis nuostatomis, o sprendimo neįtraukti aviacijos į prekybos taršos leidimais sistemą politikai niekaip negalėjo argumentuotai paaiškinti. Nevyriausybinės organizacijos šią transporto rūšį ilgą laiką laikė privilegijuota ir lengviau atsiduso, kai ES pareigūnai galų gale prabilo, kad tai turi keistis.
„Nelengva suprasti, kodėl tai nėra padaryta iki šiol, bet aviacinis kuras nėra apmokestinamas, apie aviaciją, kaip ir apie laivininkystę, neužsimenama Kioto protokole. Iš dalies tai susiję su pramonės globalumu: lėktuvai skraido iš šalies į šalį ir tarptautiniu mastu galiojančias taisykles pritaikyti nėra lengva“ – pastebi R. Dyeris.
Žaliųjų atstovas iš Didžiosios Britanijos sako, kad nesustabdžius aviacijos pramonės augimo, visos kitos pastangos mažinti taršą būtų beprasmės.
„Realybė tokia: nors šiandien aviacijai tenkanti išmetimų dalis yra gana nedidelė, ji auga labai sparčiai – Europoje tai vienas sparčiausiai augančių taršos šaltinių. Prieš trejus metus Mančesterio univeristeto mokslininkų atlikta studija parodė, kad jei aviacijos anglies dvideginio išmetimai ir toliau taip didės, jie kompensuos taršą, kurią kitos pramonės šakos sumažino“, – priduria jis.
Mokslininkų teigimu, iki amžiaus vidurio atmosferos taršą būtina sumažinti iki 80 proc. 1990-ųjų lygio, o technologijoms tobulėjant nepalyginamai lėčiau, aviacijos tarša gali paversti niekais visas pastangas mažinti klimato kaitos poveikį.
ES Aplinkosaugos komisaras teigia, kad sprendimas įtraukti aviaciją į prekybą taršos leidimais pasirinktas apsvarsčius visus įmanomus variantus.
„Idealu būtų įdiegti pasaulinę sistemą, tačiau nepanašu, kad šiandien tai įmanoma. Išnagrinėjome tris priemones, be to, ką jau darome mokslo tyrimų srityje, vystydami švaresnį kurą ir veiksmingesnius variklius. Svarstėme ir galimybes įvesti aviacinį kurą ar ekologinį mokestį. Galiausiai apsistojome prie prekybos taršos leidimais, nes tai būtų veiksmingiausia“ – argumentavo S. Dimasas.
Jei EP siūlymams bus pritarta plenarinėje sesijoje liepą, po dvejų metų tiek keleiviniams, tiek krovininiams lėktuvams, skraidantiems į ir iš ES, teks įsigyti leidimus teršti.
Europarlamentarai siūlo surinktas lėšas paskirstyti taip pat tikslingai – pavyzdžiui, investuoti į Europos visuomeninio trasporto sistemą.
Pramonė reaguoja santūriai
Avialinijas vienijanti tarptautinė asociacija savo ruožtu kaltina EP ignoruojant šiandienos ekonomikos realijas. Kiek anksčiau suskaičiuota, kad siūlomos priemonės jiems atsieitų apie 15 papildomų milijardų eurų kasmet.
Tuo metu „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris sako, kad ankstoka skaičiuoti, kaip tai paveiktų bendrovę, tačiau tikina, kad ši vien dėl praktinių sumetimų į kurą taupančias technologijas investuoja nuolat.
Pasak bendrovės vadovo, netolimoje ateityje bus diegiamos ne tik technologinės naujovės, bet ir vadybos priemonės, kurios padės sudeginti mažiau kuro, o kartu ir mažiau teršti.
„Tai verčia daryti ekonominė padėtis. Kuras per metus pabrango dvigubai. Įdiegę naujausius patobulinimus turėtume sutaupyti apie 4 proc. kuro. Jei ES nuspręs įtraukti aviaciją į prekybą taršos leidimais, gali būti, kad mes jau būsime įvykdę reikalavimus“, – sako jis.
„Žinoma, sveikintinos yra pačios pramonės pastangos mažinti anglies dvideginio išmetimus, tačiau ekspertų skaičiavimais iki 2020 metų oro transporto srautai bus dvigubai didesni nei buvo 2003-aisias. Tuo metu technologijos netobulėja tiek, kad kompensuotų transporto srautų augimą“, – pastebi britų europarlamentarė Caroline Lucas.
„Verta įsiklausyti į „British Airways“ vadovo teiginius, kai jis skaičiuoja, kiek dėl prekybos taršos leidimais pakiltų aviabilietų kainos – pasak jo, 2-9 eurais. Pingantys skrydžiai neturi nieko bendra su Bendrijos klimato kaitos politika, o žingsniai, kuriais siekiama pristabdyti šios taršios pramonės augimą, yra būtini, nes kaip minėjau, technologija kliautis negalima“, – sako C. Lucas.
Ragina keliauti žeme
Europarlamente rankoms kylant vieningai, prieštaraujantys balsai skamba vis tyliau.
Tuo metu aplinkosaugininkai skuba pridurti, kad skrydis lėktuvu yra labiau teršiantis nei kelionė bet kuria kita transporto priemone, ir rengiantis kad ir dešimčia eurų pabrangsiantiems bilietams siūlo bent kartais kelionei rinktis traukinį.
„Apskaičiuota, kad keliaudamas iš Londono į Paryžių traukiniu, žmogus atmosferą užteršia dešimt kartų mažiau nei skrisdamas.
Tiesa ir tai, kad Europoje dauguma skrydžių yra trumpais atstumais, jie puikiausiai galėtų būti nukeliaujami traukiniais. Lėktuvų bilietai per ilgai buvo pernelyg pigūs iš dalies dėl to, kad aviacinis kuras nėra apmokestinamas. Britanijoje mokesčiai benzinui yra vieni didžiausių, tad kodėl tokia itin tarši transporto priemonė kaip lėktuvas turėtų būti išimtis?“ – klausia R. Dyeris.
Vaida Pilibaitytė
