Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove. Tai patvirtino tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos „Euroheat&Power“ prezidentas Birger Lauersen.
„Trečiasis ES energetikos paketas yra taikomas tik elektros energijos gamybai ir gamtinėms dujoms. Jis netaikomas centralizuoto šildymo tiekimui. Nėra ES teisės aktų, kurie verstų Lietuvą išskaidyti centralizuoto šildymo tiekimo įmones“, - teigė B. Lauersen.
Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, šilumos gamybos šaltinius atskirti nuo šilumos tinklų pagal elektros ar dujų analogiją yra neracionalu.
„Ši tema nekartą nagrinėta energetikos ekspertų bei svarstyta tarptautinėse konferencijose ir prieita išvados, kad taip elgtis neracionalu, nes šilumos tiekimas iš esmės skiriasi nuo elektros ir dujų dėl technologinių ypatumų. Dirbtinio šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimo eksperimentas valstybės mastu iki šiol nebuvo įgyvendintas jokioje Pasaulio šalyje“, - teigė V. Stasiūnas.
Jo teigimu, energetikos ekspertai ir mokslininkai vienu balsus tvirtina, kad gamybos ir tiekimo atskyrimas norimo efekto neatneš ir tik pabrangins šilumą gyventojams.
„Siekiant, kad šiluma pigtų, būtina imtis trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių. Visų pirma, reikėtų perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, perskirstyti elektros energijos supirkimo kvotas ir užtikrinti galimybę gyventojams visoje Lietuvoje už šilumą mokėti iki 4 ct/kWh mažiau“, - sakė V. Stasiūnas. Tokį pasiūlymą LŠTA Energetikos ministerijai pateikė daugiau nei prieš dvi savaites. Kol kas – jokio atsakymo.
Pasak V. Stasiūno, ilgalaikės priemonės yra dvi – šilumos ūkio pervedimas nuo gamtinių dujų prie beveik tris kartus pigesnio vietinio biokuro ir šilumą švaistančių senos statybos daugiabučių namų renovacija.
