Be A. Sabonio, rinktinės sudėtyje dar buvo Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas, Šarūnas Jasikevičius ir daugybė kitų talentingų krepšininkų. Tad pagrindo pasvajoti apie bent jau medalius būta daug.
Šaltas dušas ir galingas spurtas
Sakoma, kad gera pradžia yra jau puse darbo. Lietuvos krepšininkams ši „taisyklė“ visiškai nepasiteisino. Čempionato startas priminė tikrą košmarą. Pirmasis varžovas grupėje – Čekija. Varžovams pralaimėta net 16 taškų skirtumu (62:78).
Bet tai buvo tik mažytis deguto šaukštelis didelėje medaus statinėje. Kitas varžovas Vokietija įveiktas 84:74. O graikai sutrypti net 18 taškų skirtumų (64:82). Nepaisant solidaus finišo grupėje lietuviai užėmė tik trečią vietą. Į priekį dėl geresnio įmestų/praleistų taškų santykių praleistos taip pat po dvi pergales iškovojusios Čekijos ir Vokietijos rinktinės.
Bet įsibėgėjusių lietuvių jėgą itin aiškiai pajautė antrojo grupių etapo varžovai. Pirmiausia mūsiškiai sutrypė turkus (74:48), vėliau be didesnio vargo įveikė kroatus (91:75), o paskutinėje dvikovoje nugalėjo Italiją (74:62). Su 5 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu Lietuva užėmė pirmąją vietą grupėje, todėl ketvirtfinalyje galėjo tikėtis sąlyginai silpniausio varžovo.
Dramatiškas ketvirtfinalis
Sąlyginai „silpniausiu“ varžovu ketvirtfinalyje tapo Ispanija, kuri kitoje grupėje liko ketvirta, į priekį praleidusi Jugoslaviją, Prancūziją ir Rusiją. Lietuviams ketvirtfinalio dvikova klostėsi sunkiai. Itin situaciją apsunkino labai greitai A. Sabonio susirinktos asmeninės pražangos. Bet aikštėje virė atkakli kova.
Net ir tada, kai likus kiek daugiau kaip 8 minutėms iki rungtynių pabaigos po abejotinos pražangos puolime iš aikštės buvo išvarytas limitą viršijęs A. Sabonis. Lyderių vaidmens tuomet ėmėsi fantastiškas rungtynes sužaidę Š. Jasikevičius (22 taškai) ir A. Karnišovas (17 taškų). Būtent jų tritaškiai rungtynių pabaigoje sukūrė neįtikėtiną intrigą. Po A. Karnišovo tolimo šūvio per varžovų rankas švieslentėje degė lygūs skaičiai – 72:72. Ispanai pradėjo savo paskutinę ataką, kurią aikštės viduryje, likus apie 10 sek., sustabdė Dainius Adomaitis.
Varžovai sumetė abi baudas. Lietuviams liko 10 sekundžių suregzti rezultatyvią ataką. Iniciatyvos ėmėsi Š. Jasikevičius, krepšininkas persivarė kamuolį, tačiau niekas iš komandos draugų jam nepastatė užtvaros, todėl Šarui teko veržtis pačiam ir atlikti ne itin patogų metimą. Kamuolį dar pašokinėjo ant lanko, bet, deja, neįkrito. Lietuviams liko tik bejėgiškai stebėti aikštelėje ispanų triumfą.
Kovoje dėl 5-8 vietų lietuviai pirmiausia 24 taškais sutriuškino turkus (80:56), o lemiamoje kovoje mūsiškių laukė Rusija. Dėl dramatiško ketvirtfinalio įpykę lietuviai tiesiog sutrypė varžovus net 31 taško skirtumu (103:72). Taip bent iš dalies atsilygindami už tą skaudų pralaimėjimą 1997-ųjų čempionate grupės etape, kai rusai lietuvius buvo sutriuškinę 29 taškais (64:93). Lietuviai ne tik iškovojo 5 vietą, bet ir kelialapį į Sidnėjaus olimpiadą. Ten, kaip visi puikiai pamena, lietuviai pasidabino bronzos medaliais.
Po šio čempionato su rinktine oficialiai atsisveikino dvi pagrindinės to dešimtmečio figūros: A. Sabonis ir visų laikų rezultatyviausias Lietuvos krepšininkas A. Karnišovas (per 1992-1999 m. pelnęs 1453 taškus). Tad pralaimėjimas ispanams sudaužė legendinio krepšinio A. Sabonio ir A. Karnišovo planus su Lietuvos rinktine tapti Europos čempionu.
Dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis prisiminė tą 1999-ųjų ketvirtfinalį:
„Tas rungtynes pralaimėjome paskutinę akimirką. Pats blogiausias dalykas, kad mes tikrai galėjome laimėti. Itin nenusisekė rungtynės Arvydui Saboniui.
Teisėjai jam gal net tris pražangas skyrė puolime ir jis sužaidė vos 16 minučių. Tos greitos A. Sabonio pražangos kažkiek išmušė mus iš sau įprasto žaidimo. Buvome pasiruošę labai gerai čempionatui. Viskas atrodė gerai, bet...“
Tuometinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas Saulius Štombergas:
„Neprisimenu visų rungtynių, bet faktas, kad A. Sabonio penkios pražangos mums šiek tiek išmušė iš vėžių. Jis buvo pagrindinis žaidėjas, aplink kurį buvo statomas žaidimas. Nors tais metais jis baigė karjerą rinktinėje, bet nepamirškite, kiek dar ilgai jis žaidė krepšinį. Ir baigdamas karjerą tapo Eurolygos MVP.
1999-siais tikėjome, kad galime toli nueiti ir galime daug pasiekti. Ne viską galėjai suprognozuoti. Priešininkai išanalizavo mus taip pat. Visi žinojo rungtynių kainą. Visi buvo pasiruošę aršiai kovai.
Kai likus 8 minutėms iki rungtynių pabaigos aikštelę buvo priverstas palikti Arvydas, atsirado žaidėjų, kurie perėmė lyderio vaidmenį. Tiesiog žaidėme kitais deriniais. Gavome trenerio nurodymus kaip žaisti ir nepasimetėme.
Bet ispanai labai geras rungtynes sužaidė, mes neuždengėme jų lyderių. Tiesiog būna dienų, kai gali geriausius gynėjus statyti, bet priešininkai vis tiek pataiko. Paskutinėmis tų rungtynių akimirkomis jau nebe deriniai veikė, o emocijos. Tąkart sėkmė buvo Ispanijos pusėje.“
