• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ispanijos policija pranešė, kad šiaurinėje Riojos provincijoje sprogo bomba. Kaip rašo „International Herald Tribune“, prieš pat sprogimą buvo gautas teroristine laikomos grupuotės ETA atstovų perspėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

Bomba sprogo Kalahoros mieste. Apie sužeidimus bei aukas nepranešama. Teigiama, kad po perspėjamo ETA skambučio, policija sugebėjo evakuoti teritoriją. Praėjusių metų birželį ETA nutraukė vos 14 mėnesių trukusias paliaubas su Ispanijos Vyriausybe.

REKLAMA

Kas yra ETA?

Jau daugiau nei tris dešimtmečius ginkluota baskų grupuotė „Euskadi ta Azkatasuna“, lietuviškai tai reiškia Baskų tėvynė ir laisvė, kyla į kovą, kad sukurtų savo nepriklausomą valstybę Šiaurės Ispanijoje bei Pietvakarių Prancūzijoje. Šios teritorijos, kovotojų nuomone, priklauso jų istorinei tėvynei. Oficialia organizacijos įkūrimo data yra laikomi 1959 metai. Judėjimas kilo tarp aktyviausių studentų kaip atsakas į tuo metu Ispaniją valdžiusio diktatoriaus generolo Francisko Franko vykdomą baskų tautos priespaudą. Šio tirono valdymo metais buvo uždrausta baskų kalba, naikinamas šios tautos kultūrinis paveldas, o iškiliausi tautos žmonės įkalinami ir kankinami vien dėl savo politinių įsitikinimų, kurie nesutapo su oficialia režimo propaguojama ideologija. Karinės diktatūros metais baskų rezistencija buvo pati aktyviausia.

REKLAMA
REKLAMA

1961 metais buvo įvykdytas pirmasis ginkluotas išpuolis, per kurį buvo siekta nuo bėgių nuversti traukinį, kuriuo tuo metu keliavo aukšti Ispanijos politikai. Pirmoji iš daugelio grupuotės politinių žmogžudysčių buvo įvykdyta 1968 metais. Teroristų auka tapo Sen Sebastijano miesto slaptosios policijos viršininkas. 1973 metais, keršydami už kelių kovotojų egzekuciją, ETA kovotojai nužudė tuometį ministrą pirmininką admirolą Luisą Karerą Blanką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Garsėja žiauriais išpuoliais

Ypač žiauri ir per visą pasaulį nuskambėjusi egzekucija buvo įvykdyta 1997 metais. Tuomet ETA nariai pagrobė vietos savivaldos tarybos narį ir pareikalavo, kad iš kalėjimų būtų paleisti 460 visoje Ispanijoje kalinčių su grupuote susijusių asmenų. Vyriausybei nepatenkinus teroristų keltų reikalavimų, tarybos narys buvo rastas leisgyvis su dviem šautinėmis žaizdomis galvoje. Po kelių valandų jis ligoninėje mirė. Pasibaisėję ETA žiaurumu, net 6 milijonai ispanų visoje šalyje išėjo į gatves protestuodami prieš kraugeriškus grupuotės metodus.

REKLAMA

Į protestus prieš grupuotės vykdomą terorizmo politiką įsitraukdavo net ir dažniausiai atokiau nuo politikos besilaikąs karalius Chuanas Karlosas. Po to, kai 2000 metais grupuotė nužudė žurnalistą, karalius su savo žmona karaliene Sofija pirmąkart per savo buvimo soste metus vadovavo tyliam per visą šalį nuvilnijusiam gedulo protestui.

REKLAMA

Per visą ETA gyvavimo istoriją kruviniausi buvo 1980 metai – tuomet kovotojų aukomis tapo net 118 žmonių. 1995 metais grupuotė bandė pasikėsinti ir į būsimo šalies premjero bei konservatyvios Liaudies partijos lyderio Jose Marios Aznaro gyvybę. Kovotojų taikiniais dažniausiai tampa saugumo organų pareigūnai, centrinės bei vietinės valdžios pareigūnai, besipriešinantys ETA separatistiniams reikalavimams. 2001 metais Europos Sąjunga pripažino ETA teroristine grupuote. Po trejų metų tokio paties įvertinimo susilaukė ir politinis šios grupuotės sparnas Batasuna.

2006 metais ETA kovotojai buvo paskelbę ilgalaikį ugnies nutraukimą. Valdantieji socialistai, susilaukę stipraus opozicinės konservatyvios Liaudies partijos pasipriešinimo, sugebėjo parlamente prastumti nutarimą, kuriuo buvo įteisintos dvišalės vyriausybės bei ETA kovotojų derybos dėl taikos proceso. Tačiau ETA kovotojai pareiškė, kad į jų vienašališką ugnies nutraukimą Ispanijos vyriausybė atsakė areštais, kankinimais ir persekiojimais. Tačiau realybė rodo visai ką kita. Ispanijos vyriausybė buvo pasiryžusi derėtis su ETA dėl kalinių paleidimo bei grupuotės politinio sparno – Batasunos partijos – legalizavimo. Pati ETA sulaužė ugnies nutraukimo susitarimą 2006 metų gruodžio 30 dieną, įvykdydama kruviną išpuolį Madrido Barajos oro uoste. Per šį išpuolį dėl bombos sprogimo žuvo du imigrantai iš Ekvadoro. Nors ETA ir prisiėmė atsakomybę už šį teroristinį aktą, tačiau pareiškė, kad ugnies nutraukimo susitarimas vis dar galioja. Vis dėlto paliaubos po kiek laiko buvo nutrauktos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų