Jeigu sutiksite gatvėje žmogų, nešiojantį švarko atlape ženklelį su žalia rūtos šakele ir žalia žvaigždute, tai bus jūsų sutiktas Lietuvos esperantininkų sąjungos narys. Tokių žmonių Šiaulių apskrityje – keli šimtai.
Iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę (1990m.), Šiaulių krašto esperantininkai savo gyvavimo pradžią skaičiavo nuo 1958 m. rudens. Tada, tarybinės tikrovės dailinimo laikais, stengtasi ištrinti iš atminties praeitį, tarsi prieškaryje gyventa dvasinėje dykumoje. Esperanto buvo nutylima ypač dėl to, kad asmenys, prieškariu vairavę šį judėjimą, nebuvo lojalūs komunistiniam režimui. Šiandien galime tvirtinti, kad Šiaulių esperanto judėjimo šaknys daug senesnės.
[Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtas atvirukas, 1937 m.]
Tarptautinės esperanto kalbos „bacilą“ į Šiaulius atnešė Leonas Noreika – garsaus dainininko Virgilijaus Noreikos tėvas. Prieš 83-jus metus keli neramūs entuziastai - Leonas Noreika, Rafaelas Zakšanskis ir kt. įsteigė Esperantininkų draugiją. Tai, matyt, buvo nemenkas įvykis visoje Šiaurės Lietuvoje, nes, anot Pelikso Bugailiškio, tais pačiais 1926 m. draugija būrė kelis šimtus narių, apskrityje veikė jos keturi skyriai. Kaip paaiškinti tokį masinį inteligentų susidomėjimą nauja kalba? Pirmiausia, matyt, tuo, kad esperanto vėrė langus nepriklausomai Lietuvai į pasaulį, ji atėjo per humanitarinę kultūrą, neatsitrenkdama į jokius politinius ar biurokratinius barjerus.
Prisiminkime, L. Zamenhofas savo vadovėlį išleido 1887 m., o jau po trejų metų lietuviai sklaidė prelato A. Dambrausko-Jakšto „mokintuvę tarptautiškos kalbos“. Taigi, šiauliečiai jau turėjo ką nusižiūrėti. Dar po kelerių metų apie šimtas kraštiečių užsirašė į pirmuosius kursus Šiauliuose. 1938 m. Šiauliuose jau suskaičiuota apie 200 žmonių, susikalbančių šia keista kalba. Prieškario Šiauliuose esperantininkų lizdas buvo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Esperanto kalbą mokėjo muziejininkai Peliksas Bugailiškis, Česlovas Liutikas, Balys Tarvydas, Vincas Vaitekūnas ir kt.
[Esperantininkų susirinkimas. Pirmos eilės viduryje esperantininkas Leonas Noreika, 1939 m.]
Šiaulių esperantininkų himnas
Muzika ir žodžiai R. Kazlausko
Lietuviškas tekstas R. Kazlausko, R. Rutkausko
Tu gimei kartą žemėje Saulės,
Bendraminčiai čia tavo išaugo.
Mintimis, širdimis, ryšiais kraujo
Mus suvienijai metams ilgiausiems.
Priedainis:
Žalią spalvą išrinkęs,
Viltimi save stiprink!
"Rūta" - vardas mūs klubo
Rūta - simbolis klubo
Tegarsės toli mūs miesto klubas,
O rūta jo kelią nuolat barsto!
Te šį kelią ant krūtinės žymi
Žaliažvaigždis ženklas Esperanto!
Literatūra:
1.Rutkauskas, Romualdas. Esperanto judėjimo Šiauliuose 1926-1998 m. metmenys: rankraštis. -Šiauliai, 1998. – 93 p.
2.Rutkauskas, Romualdas. „Rūta“ kėlė viltį.- Šiauliai, 2007. - 160 p.
3.Glinskas, Marius. Keistuolių, kalbančių esperantiškai, prireiks net Europos Sąjungai // Šiaulių naujienos. - 1996, gruod. 4, p. 11
4.Staponkus, Antanas. Apie rūtos šakelę švarko atlape // Šiaulių kraštas. – 1999, vas. 5, p. 28
Parengė Domiceta Kazlauskienė
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
