Kaip pažymi Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM), Latvija išskyrė tris svarbiausius pirmininkavimo prioritetus: konkurencinga, skaitmeninė ir globaliai įsipareigojusi Europa. „Remiame šiuos prioritetus, nes jų įgyvendinimas – tinkamas atsakas į didžiausius iššūkius, su kuriais šiomis dienomis susiduria ES“, - teigiama ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento komentare BNS.
„Laukiame, kad globaliai įsipareigojusią Europą kurti siekianti Latvija aktyviai tęstų Rytų partnerystės iniciatyva“, - nurodė Lietuvos URM.
Tiek Lietuvos URM, tiek BNS kalbinti Seimo nariai pabrėžė, kad vienu iš svarbiausių renginių gali tapti gegužę planuojamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.
Ukraina, Gruzija ir Moldova norėtų Latvijoje gauti narystės ES perspektyvą, bet Vakarų Europai turbūt tai pasirodys per didelis įsipareigojimas, todėl bus kalbama apie kitus instrumentus, tokius kaip pažanga siekiant bevizio režimo.
„Tarp nusistatytų pirmininkavimo prioritetų Latvija vienu iš jų irgi pasirinko Rytų partnerystę, kaip ir Lietuva. Man atrodo, didžiausias iššūkis latviams bus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Prisimenant Lietuvos pirmininkavimą, mes tikėjomės, kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina, ir matot, kas iš to gavosi. Bet kokiu atveju, didžiausias iššūkis latviams bus Rytų partnerystės susitikimas, nes Rytų partnerystės projektas yra toks truputį „pakibęs“, o partnerystės šalys Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Ukraina, Gruzija yra labai skirtingos“, - BNS sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.
„Žinome, kad Latvija toliau plėtos Rytų partnerystę, nors pristatant prioritetus ir nedetalizavo, kaip, bet sieks, kad toliau pasistūmėtų Gruzija, Moldova, Ukraina, taip abstrakčiai pasakė Latvijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkė, o kitose srityse jie koncentruosis į ūkio augimą ir darbo vietų steigimą“, - Latvijos pirmininkavimo prioritetus BNS komentavo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.
Latvija pirmoji ES Tarybai pirmininkaus naujajame ES politiniame cikle. „Tai didelis iššūkis ir atsakinga užduotis. Kaimynė šiam darbui rengėsi iš anksto ir kruopščiai, o Lietuvos patirtis parodė, kad tai – vienas svarbiausių sėkmingo pirmininkavimo receptų“, - teigiama Lietuvos URM komentare.
Lietuva ES Tarybai pirmininkavo 2013-ųjų antrą pusmetį. Per Vilniuje vykusį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą pernai lapkričio pabaigoje tikėtasi, kad Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, tačiau tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė tai padaryti teisindamasis Rusijos spaudimu.
Žinios iš Vilniaus pakurstė protestus Kijeve, ir V.Janukovyčius buvo priverstas sprukti iš šalies. Rusija aneksavo Krymą, o jos remiami separatistai įsitvirtino keliuose Rytų Ukrainos miestuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
