Sušaukęs pasitarimą savo Pamaskvės rezidencijoje, V.Putinas pabrėžė, kad Rusijos gynybos pramonė tikrai pajėgi pasigaminti absoliučiai viską, ko reikia šaliai.
Todėl Rusija sutelks savo dėmesį į „importo keitimo darbų pagreitinimą gynybos pramonės komplekse ir į kuo platesnį perėjimą prie tėvyninių komplektuojančių medžiagų specialios technikos bei ginkluotės gamyboje“, – sakė V.Putinas, kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“.
Manoma, kad ES dėl sankcijų Rusijai gali sutarti jau antradienį, tai būtų ir naujų ginkluotės bei atitinkamų technologijų pardavimų draudimas.
„Mūsų uždavinys – apsisaugoti nuo rizikos, kad mūsų užsienio partneriai gali nevykdyti kontraktų, taip pat nuo politinio pobūdžio rizikos“, – sakė V.Putinas.
Rusija yra stambi ginklų eksportuotoja, bet ji taip pat importuoja karinę įrangą ir technologijas.
Vienas didžiausių pastaruoju metu Rusijos pirkinių yra du „Mistral“ tipo karo laivai iš Prancūzijos pagal 1,2 mlrd eurų (1,6 mlrd. dol.) kontraktą. Kaip yra sakę Prancūzijos vadovai, vienas šio tipo sraigtasparnešis būsiąs pristatytas Rusijai artimiausiais mėnesiais, nepaisant ES sankcijų.
ES ir JAV sankcijomis spaudžia Rusiją, kuri kaltinama aprūpinanti ginklais prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.
(papildyta 16.36) Europos Sąjunga (ES) pirmadienį rengia sąrašą naujų sankcijų, kurios, kaip pranešė šaltiniai, bus nukreiptos prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones, turėjusius naudos iš Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir intervencijos į Ukrainą.
28-ių Bendrijos valstybių ambasadoriai šeštadienį paryčiais paskelbė apie sankcijas dar 18-ai juridinių ir 15-ai fizinių asmenų, tarp jų Rusijos žvalgybos vadovams.
Jiems už jų vaidmenį Ukrainos krizėje įvestos vadinamosios antrosios pakopos sankcijos, apimančios turto įšaldymą ir kelionių draudimą.
Dabar, anot šaltinių, atėjo laikas imtis baudžiamųjų priemonių prieš V. Putino artimiausios aplinkos žmones.
Ambasadoriai „neabejotinai svarstys sąrašo išplėtimą. Toks yra ketinimas“, – sakė vienas ES šaltinis.
Šaltiniai nenurodė, kas gali būti įtrauktas į išplėstą sąrašą, kuris bus svarstomas pirmadienį.
ES valstybių ambasadoriai taip pat ketina susitikti antradienį patvirtinti kito žingsnio – vadinamosios trečiosios pakopos sankcijų, apimančių keturias svarbias sritis: kapitalo rinkas, gynybos sektorių, dvejopos paskirties prekes ir jautrias technologijas, įskaitant taikomas energetikos sektoriuje.
Iki šiol Bendrija delsė imtis trečiosios pakopos baudžiamųjų priemonių, nes nemažai šalių narių, pirmiausia Vokietija ir Italija, palaikančios glaudžius ekonominius ryšius su Rusija, nuogąstavo, kad griežtesnės sankcijos gali smarkiai pakenkti tiems ryšiams.
Tačiau savaitgalį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) paragino ES veikti greičiau, kad „būtų pasiųsta būtina ir aiški žinia Maskvai“, atspindinti tai, kaip pasikeitė bloko mąstymas po to, kai Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas su 298 žmonėmis.
Naujomis sankcijomis, nukreiptomis prieš ekonomikos sektorių, siekiama apriboti prieigą prie ilgalaikio kapitalo rinkų, kad Rusijos įmonėms būtų sunkiau pritraukti naują finansavimą ir ekonomika patirtų dar didesnį spaudimą.
Taip pat bus įvestas embargas naujiems ginklų pardavimams, o technologijų srityje sankcijos bus taikomos naftos sektoriuje, bet neapims dujų sektoriaus – ES iš Rusijos gauna mažiausiai trečdalį jai reikalingų dujų, todėl tokiu būdu siekiama, kad nebūtų padaryta žalos Bendrijos energetiniam saugumui.
Japonija griežtina sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje
Japonija pirmadienį paskelbė, jog imsis papildomų sankcijų prieš tuos, kurie atsakingi už „Krymo aneksavimą ir situacijos Ukrainos rytuose destablizavimą“, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
Šių priemonių, tarp kurių yra turto įšaldymas ir importo iš krizės nualinto Krymo draudimas, Tokijas imasi praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai Maskva pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių prieš Japoniją, šiai paskelbus draudimą išduoti vizas 23 Rusijos piliečiams.
Tokijas taip pat bendradarbiaus su ES įgyvendinant planą su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku įšaldyti naujų projektų Rusijoje finansavimą. Tai nurodė Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga).
Pasak jo, asmenys ir institucijos, kuriems bus taikomos naujos Tokijo sankcijos, bus paskelbti po to, kai šias priemones patvirtins kabinetas.
Tokijas palaiko savo Vakarų sąjungininkių pusę augant priešpriešai su Rusija, kurią dar labiau padidino Jungtinių Valstijų ir ES sprendimas sugriežtinti Maskvai dėl krizės Ukrainoje taikomas sankcijas.
(papildyta 16.19) Ukrainos armija užėmė dalį didelės teritorijos šalies rytuose, kurioje yra išsibarsčiusios sudužusio Malaizijos keleivinio lainerio nuolaužos. Tai pirmadienį pranešė prorusiški sukilėliai.
„Ukrainiečiai užėmė dalį katastrofos vietos“, – sakė separatistinės Donecko liaudies respublikos pirmasis premjero pavaduotojas Vladimiras Antiufejevas.
Ukrainos pajėgos anksčiau pirmadienį pranešė, kad jos su prorusiškais sukilėliais kaunasi dėl kontrolės keliuose miestuose aplink teritoriją Rytų Ukrainoje, kurioje buvo numuštas oro linijų bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas.
Kijevo vykdomos „antiteroristinės operacijos“ spaudos tarnyba nurodė, kad Ukrainos kariai „įžengė“ į Šachtarsko ir Torezo miestus ir kad „tęsiasi mūšiai dėl visiško išvadavimo“ Pervomaisko ir Snižnės miesteliuose.
Sukilėliai, kuriuos Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai kaltina liepos 17 dieną numušus Malaizijos lainerį, akylai saugo tragedijos vietą, nepaisydami tarptautinės bendrijos susirūpinimo, jog gali būti bandoma kišti nagus prie galimų įkalčių.
Tarptautinė neginkluotų policijos pareigūnų komanda pirmadienį antrą dieną iš eilės nesugebėjo pasiekti oro linijų bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo sudužimo vietos, kur saulėje dar genda nesurinkti kai kurių iš 298 žuvusiųjų palaikai.
Kaip pranešama, Australijos ir Nyderlandų policijos bei teismo medicinos ekspertų grupė buvo priversta sustoti Šachtarsko mieste, esančiame už maždaug 30 kilometrų nuo vietos, kur nukrito numuštas laineris.
Savo ruožtu V. Antiufejevas užsipuolė Kijevą, kad, nepaisydamas tarptautinių ekspertų ketinimo atvykti į teritoriją, kurioje sudužo laineris, jis pradėjo šios vietos atsikovojimo operaciją.
V. Antiufejevas taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės pajėgų šaudymas „niokoja teritorijos, kurioje yra išsibarsčiusios lėktuvo nuolaužos, dalis“.
Be to, V. Antiufejevas pripažino, kad sukilėlių kovotojų padėtis „yra, jokia paslaptis, labai komplikuota“.
(papildyta 14.18) Rytų Ukrainoje sudužusio Malaizijos lainerio juodųjų dėžių analizė rodo, kad keleivinis lėktuvas buvo sunaikintas raketos sprogimo skeveldrų ir nukrito dėl „didelio masto sprogstamosios dekompresijos“. Tai pirmadienį pranešė vienas Ukrainos saugumo pareigūnas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka per spaudos konferenciją Kijeve sakė, kad ši informacija buvo gauta iš ekspertų, analizuojančių savirašius, rastus tarp liepos 17 dieną nukritusio lėktuvo nuolaužų prorusiškų sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje.
Didžiosios Britanijos ekspertams buvo patikėta išgauti informaciją iš dviejų juodųjų dėžių, paimtų iš katastrofos vietos, ir perduoti ją išanalizuoti tarptautiniams tyrėjams.
Ukrainos kariuomenė aktyviai puola smogikus reiso MH17 katastrofos vietoje
Ukrainos kariuomenė aktyviai puola smogikus MH17 katastrofos vietoje
Kaip sakoma kariuomenės pranešime, Ukrainos pajėgos pirmadienį kovėsi su prorusiškais sukilėliais dėl kontrolės keliuose miestuose aplink teritoriją Rytų Ukrainoje, kurioje buvo numuštas oro linijų bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas.
Anot Vyriausybės vykdomos „antiteroristinės operacijos“ spaudos tarnybos, Ukrainos kariai „įžengė“ į Šachtarsko ir Torezo miestus; taip pat „tęsiasi mūšiai dėl visiško išvadavimo“ Pervomaisko ir Snižnės miesteliuose.
Vyriausybės pajėgoms tęsiant kampaniją prieš prorusiškus sukilėlius, kaip nurodė pareigūnai, per naktį vykusius susirėmimus Rytų Ukrainoje žuvo bent trys civiliai.
Dėl intensyvių susirėmimų prie tos katastrofos vietos tarptautiniai stebėtojai kol kas negali patekti į teritoriją, kurioje nukrito tas lėktuvas ir žuvo visi 298 jame buvę žmonės.
Ukrainoje numušto lainerio nuolaužas mėginusi pasiekti tarptautinė policijos grupė turėjo vėl pasukti atgal
Tarptautinė policijos komanda pirmadienį antrą dieną iš eilės nesugebėjo pasiekti teritorijos Rytų Ukrainoje, kurioje yra sudužęs oro linijų bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas, vykstant intensyviems Vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių susirėmimams prie kelio į tą vietovę.
Australijos ir Nyderlandų policijos bei teismo medicinos ekspertų grupė buvo priversta sustoti Šachtarsko mieste, esančiame už maždaug 30 kilometrų nuo vietos, kur nukrito numuštas laineris.
Šachtarske buvo girdimi artilerijos šūviai, o gyventojai automobiliais traukėsi iš miesto.
Naujienų agentūros AP reporteriai matė, kad į vieną gyvenamąjį daugiaaukštį pataikė mažiausiai du artilerijos sviediniai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
