Azerbaidžanas ketvirtadienį pranešė, kad baigė taikos derybas su Armėnija, kuriomis siekta išspręsti Kaukazo kaimynių konfliktą, ir kad šalys susitarė dėl galimos sutarties teksto.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai „lemiamas žingsnis link visiško Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo ir regiono atvėrimo“.
„Šie pranešimai yra lemtingas žingsnis siekiant ilgalaikės taikos ir saugumo regione“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ir pasveikino „abi šalis už jų atkaklų darbą“.
Susitarimas dėl dviejų Kaukazo šalių santykių normalizavimo žymėtų didelį proveržį regione, kuriame dėl įtakos varžosi Rusija, ES, Jungtinės Valstijos ir Turkija.
„Dabar raginu jus skubiai pasirašyti taikos susitarimą“, – rašė A. Costa socialiniame tinkle „X“.
„ES yra pasirengusi remti visus tolesnius veiksmus, kuriais siekiama ilgalaikės taikos ir saugumo Pietų Kaukaze“, – teigė jis.
Baku ir Jerevanas du kartus kariavo dėl armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje. 2023-iųjų rugsėjį Azerbaidžanas per 24 valandas trukusį puolimą atgavo seniai ginčijamo regiono kontrolę.
Abi šalys ne kartą yra sakiusios, kad visapusiškas taikos susitarimas, kuriuo būtų nutrauktas daug metų trukęs priešiškumas, yra pasiekiamas, tačiau derybose iki šiol nebuvo pavykę pasiekti proveržio.
Rusija, Jungtinės Valstijos ir ES bandė tarpininkauti sprendžiant šį konfliktą.
Abi šalys tebėra įsitraukusios į teisinius ginčus Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT), Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl įvairių įtariamų teisių pažeidimų, padarytų prieš ginkluotus konfliktus, jų metu ir po jų.
Baku atgavus ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę, iš šios teritorijos pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.
Pirmuoju svarbiu žingsniu santykių normalizavimo link laikoma tai, kad Jerevanas pripažino Baku valdžią Kalnų Karabache po tris dešimtmečius trukusio armėnų separatistų valdymo.
Armėnija pernai gegužę grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius.
Įtampa dėl konflikto taip pat supriešino Armėniją ir Rusiją – Jerevanas apkaltino savo sąjungininkę, kad ši nepakankamai jį remia.
Nuo to laiko Jerevanas suartėjo su Vakarais ir pareiškė norą prisijungti prie ES.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
